2016 m. lapkričio 28 d.

Keksiukai su avietėmis ir kokosiniu šantiji (be kiaušinių)

Ne paslaptis, kad XXI amžiaus rykštė - įvairios alergijos, paskui save velkančios visą šleifą kitų ligų. Auginu 2 vaikus, todėl teko susipažinti su įvairiomis alergijų pasireiškimo formomis ir priežastimis. Mano dukra nuo gimimo alergiška kiaušiniui. Tiesa, kiaušinio tryniui alergija smarkiai sumažėjo, bet baltymui vis dar išliko. Žinau tą jausmą, kai išgirsti diagnozę ir, atrodo, o tai ką dabar valgyti. Po to, leidi dirbti savo darbą smegenims ir suvoki, kad šiais laikais tai tikrai nereiškia nei badavimo, nei vaiko kankinimo, siekiant pakoreguoti mitybą. Gal kiek tenka pasukti galvą ir pasitelkti išmonę, gaminant vienus ar kitus patiekalus, bet tik tiek. 
 
Foto Asta, Miško žvėrys

2016 m. lapkričio 20 d.

Trisluoksnis obuolių pyragas

Viena storiausių knygų mano virtuvėje yra Divine chocolate, kurią prieš pora metų padovanojo mano mylima draugė Olga.
 
Foto Du Mėnuliai
Nors nesu didelė šokolado gerbėja, tačiau tam tikri jo kiekiai ir tekstūros gali būti priimtini ir man. Tad karts nuo karto pavartau šios knygos lapus ir turiu pripažinti, receptai tokie, kad masina raitotis rankoves ir keliauti prie puodų.
 
Foto Du Mėnuliai
Kadangi ruduo neapseina be obuolių, vienu metu namuose jų tiek užderėjo, kad reikėjo greitai imtis ypatingų priemonių ir bandyti juos "sunaikinti" įvairiais būdais. Čia ir pravertė minėta knyga - kepiau trisluoksnį obuolių pyragą su šokoladu. Net nebūčiau pagalvojusi, kad jis bus toks gardus! Tiesą pasakius, pranoko visus mano lūkesčius. Tad net, jei dievinate savo įprastą obuolių pyrago versiją, kviečiu išbandyti ir šią.

2016 m. spalio 24 d.

Raugintų kopūstų troškinys su dešrelėmis

Šis receptas senas kaip pasaulis, greitai pagaminamas ir idealus atšalus orams. Nežinau, kaip buvo pas jus, bet mano vaikystė be raugintų kopūstų, grybų ir bulvių neprabėgo. Toks jau tas dzūkiškas pasaulis!
 
Foto Asta, Villa Alps
Visas šio patiekalo sudėtingumas - kopūstai turi būti rauginti pačių. Išsiduosiu, pati jų nerauginu jau n metų, nes tuom visada pasirūpina mama. O juk ką gamina mamos  ir močiutės - skaniau nebūna!!! Bet labai gerai pamenu tamsius vaikystės rudens vakarus, kai mama čečkavodavo kopūstus, mes su sese tarkuodavom morkas, o po to viską kartu su druska, kmynais sluoksniuodavom į didelius kibirus, viską gerai pagrūdant. Reiktų, matyt, apsiraugčiau ir dabar, bet, kai yra mama, leidžiu sau kai kurių darbų nedaryti, nes vis tiek žinau, kad bus prikrauta į bagažinę ir liepta vežtis :) Na, ir lai...

2016 m. rugsėjo 20 d.

Kotletai su morkomis ir cinamonu

Nežinau, ar jums taip nutinka, bet man kartais būna taip, kad užsimanau kokio nors patiekalo ir ta mintis persekioja kelias dienas. Rodos, užuodžiu net kvapą, o burnoje kaupiasi seilės nuo skonio... Tai va, šių kotletų skonį ilgam įsiminė mano smegenų ląstelės. Juos valgiau pirmą ir paskutinį kartą prieš gerus metus maisto tinklaraštininkų dienos susitikime. Morkos ir cinamonas - derinys pikantiškas, bet kartu toks saldžiai gurmaniškas su aitrumos gaidele. Originalų kotletų  receptą sužinojau šiomis dienomis ir iš karto puoliau gaminti. Be abejo, kaip visada, su nedidele improvizacija.
 
Foto Du Mėnuliai
 

2016 m. rugsėjo 13 d.

Šalta agurkų-avokado sriuba

Kai už lango šviečia skaisti saulė, o ore tvyro šiluma, neslėpsiu, karts nuo karto užsimanau lietuviškos vasaros hitu tapusių šaltibarščių. Tačiau būna tie kartai, kai norisi kažko kito, skoniu nukeliančio į šiltus kraštus. Kartais tokiu gaivinančiu patiekalu tampa ispaniška gaspačo sriuba, o šiemet mano atradimu buvo šalta agurkų-avokado sriuba.
 
Foto Asta, Villa Alps

2016 m. rugsėjo 6 d.

Šventinis stalas: ponas tortas (II dalis)

Po pirmojo įrašo apie patarimus šventiniam stalui ilgai vaikščiojau ir vis galvojau, kad nepaminėjau to ir ano, kad pamiršau ir tą, ir šitą.  Kaip bebūtų, kiekvienos šventės šventinio stalo epicentre yra tortas, todėl nutariau pratęsti ir II dalį skirti visą dėmesį tik jo didenybei. Užbėgdama už akių, noriu atsiprašyti mano minčių skaitytojų už pasikartojimus. Jie neišvengiami.

Foto Du Mėnuliai

2016 m. rugpjūčio 16 d.

Fit food - 3 dienų avantiūra

Kas mane pažįsta pakankamai ilgai, žino mano požiūrį į dietas. Dėl svorio niekada nesiskundžiau. Na, jei jau sakyčiau, visišką tiesą, tai nebent tuomet, kai laukiausi sūnaus, o po to dukros, nors tuomet priaugtas svoris buvo minimalus, greičiau tik pats pilvas primindavo didelį balioną, kuris tuoj tuoj sprogs.
 
Kaip ir daugeliu klausimų, taip ir apie dietas turiu griežtą ir plius dar nepalenkiamą nuomonę (ji nepasikeitė ir po 3 išbandymo dienų). Kodėl man nepatinka dietos arba kas suformavo mano nuomonę, kad dieta, jei ji yra tik dėl dietos, blogai? Pirma, man žodis dieta ilgus metus asociajavosi su kūdinimusi be proto ribų. Antra, kai dar buvau paauglė, vienas mano vyresnių pusbrolių (greičiausiai pats to jau neprisimena) paprašė manęs prisiekti, kad niekada nesilaikysiu dietų, kitaip sakant, nesikūdinsiu. Trečia, prieš gerą dešimtmetį man labai artimas žmogus sirgo sunkia anoreksijos forma. Šios ligos pasekmės, vos nepasiglemžusios jauno žmogaus, įstrigo visam gyvenimui į mano galvą, o viskas gi prasidėjo nekaltai - lengva dieta keletui kilogramų numesti. To baisumo neįmanoma suvokti, kai tai nėra visai šalia tavęs. Ketvirta, dietą pateisinu tik tuo atveju, kai to reikalauja ne vyras, ne moteriški žurnalai ar aplinka, o sveikata.
 
Foto Du Mėnuliai
Besileisdama į avantiūros detales, noriu pasakyti, kad tai ne reklama ir ne skatinimas pirkti šį produktą. Tai greičiau mano patirties aprašymas, mat esu beveik tikra, kad garsusis maisto kritikas p. Užkalnis vargu bau, ar apie tai kada parašys. Neskatinu nei dietų, nei iškrovų, tik dėstau savo mintis, su kuriomis galima, bet tikrai neprivaloma, sutikti.

2016 m. rugpjūčio 10 d.

Šventinis saldus stalas: keletas patarimų teisingam pasirinkimui (I dalis)

Foto Du Mėnuliai
Jau ne vieneri metai kuriu ne tik savo šeimos šventinius stalus, bet prisidedu ir prie visų norinčių. Natūralu, kad priklausomai nuo šventės dydžio ir svarbos, kyla daugiau ar mažiau klausimų. Tiesą pasakius, šį postą paskatino parašyti ir tai, kad net ir eilinei gimtadienio šventei renkantis tortą nesusipratimų gali kilti galybės. Kodėl? Todėl, kad tas, kas gamina, žino nuo a iki z, o tas, kuris užsakinėja tikrai ne visada yra susipažinęs su visomis konditerinėmis paslaptimis, todėl kartais tenka ieškoti kompromiso tarp išvaizdos ir torto tekstūrinių galimybių. Ir tai visiškai natūralu.

Kadangi kasdien sulaukiu klausimų, kasdien tenka derinti klausimus nuo torto sudėtinių dalių iki jo išvaizdos, todėl nutariau pasidalinti su jumis savo įžvalgomis, kaip nepasimesti saldžiame pasaulyje ir ant šventinio stalo matyti tai, ką tikrai norite ragauti. Iš karto įspėju - su manimi sutikti nebūtina, bet, jei bent keli patarimai pasirodys naudingi, tikslą būsiu pasiekusi :)

2016 m. liepos 26 d.

Aviečių-šilauogių gėrimas

Kartais taip nutinka, kad apsisuki, apsidarai ir matai, kad po ranka yra visai neblogi keli ingridientai gaiviam gėrimui pagaminti. Taip nutiko ir man. Kadangi nėra čia ką daug apie šį receptą rašyti, tai tiesiai prie reikalo. Namuose kelinta diena stovėjo indelis aviečių, o iš studijos į namus parkeliavo ryžių pieno likučiai ir neblogas pundelis šilauogių. Taip taip, žinai, dabar jos ant bangos.
 
Skubu, tik paminėti, kadangi kokteliui naudojamas ryžių pienas, tai puikiai tik netoleruojantiems pieno produktų, ir taip pat netoleruojantiems gliuteno, nes jo čia nėra ;)
 

2016 m. birželio 19 d.

Citrinų limonadas su braškėmis

Niekada nemėgau gerti vandens. Taip, tikrai - nei to iš pačio skaniausio pas močiutę kaime esančio šulinio, nei bėgančio iš krano, o juo labiau pirktinio iš buteliuko. Ir užbėgsiu už akių - tikrai niekas manęs vaikystėje negirdė tik saldžiais gėrimais, o kad būtumėte tikri, kad su mano tėvais viskas buvo "gerai", pridėsiu, kad mano sesuo visada buvo už vandenį ir ypač, kai ji užaugo-suaugo. Nuolat iš jos girdėdavau priekaištus mano atžvilgiu - "turi gerti vandenį!", "kaip tai neskanu? nekalbėk nesąmonių!", "per mažai vartoji skysčių!". Vaje, kaip nuo to pavargdavau :) Ir ypač, kai tai tekdavo girdėti iš savo jaunesniosios sesutės. Tikriausiai, skaitote ir galvojate "vajezau, ar taip būna?!" Būna ir dar kaip :) Ir dabar vandenį geriu pro sukąstus dantis ir tik, jei daugiau meniu nieko nėra, tačiau labai džiaugiuosi, kad mano mažieji vandenį vartoja.
 
Citrininis limonadas, foto Du Mėnuliai
Praėjusią vasarą, prisiskaičiusi protingų straipsnių, užuot klausiusi savo kūno kalbos, pasiryžau 2 savaičių eksperimentui (ilgiau tiesiog neištvėriau) - išgerti per dieną  2 l vandens. Norite rezultatų??? Jaučiausi, kaip varlė pripūsta balionu, dariausia vis nelaimingesnė ir ne, draugystė su vandeniu neįvyko, o kankintis ilgiau nemačiau reikalo. Ir nors vanduo nėra pirmas mano gėrimų sąraše, visgi esu už natūralumą. Ekologiją paliksiu šone... Geriau pasidalinsiu gaivinančio naminio citrinų limonado su braškėmis receptu.

2016 m. birželio 17 d.

Pavlovos tortas

Vasara - mano metas visomis prasmėmis. Vasarą, kaip niekad, turiu energijos... energijos nerealizuotoms ir susikaupusioms idėjoms, norams, kurios šaltuoju metu dažnai užmiega meškos miegu. Jau kelis metus nepaliaujamai kepu Pavlovos pyragaičius, bet taip niekad ant stalo nebuvo nutūpęs garsusis Pavlovos tortas. Kai kolegė per tradicinę darbo pyragų dieną mus vaišino būtent šiuo tortu, nusprendžiau, kad turiu pagaliau ir aš iškepti Pavlovos tortą. Ilgai nelaukus taip ir padariau.
 
Pavlovos tortas, foto Du Mėnuliai

2016 m. birželio 15 d.

Naminiai braškiniai ledai

Greičiausiai nė vienuose namuose vasara nepralekia be ledų, tik daugelis vis dar galvoja, kad naminiams ledams pagaminti arba reikia beprotiškai daug laiko ir pastangų, arba ledų gaminimo mašinėlės. Noriu paneigti abu šiuos mitus ir paskatinti jus gaminti naminius ledus. Gi dabar kaip tik braškių metas!
 
Foto Du Mėnuliai

2016 m. gegužės 11 d.

Migdolų-slyvų tartas

Nebepamenu, kiek tai tęsiasi, bet kuris laikas perku Ispanijoje leidžiamą garsių konditerių žurnalą So good. Ten tiek puikių gaminių, kad seilės tysta bevartant. Tiesa, visko išmėginti neišeina, tiek dėl sudėtingų technologijų, tiek dėl ingridientų ypatybių, tačiau idėjų apstu. Paskutinį numerį perverčiau ir pasakiau sau, kad būtinai būtinai gaminsiu, bet... laiko kaip nėr, taip nėr. Tad praėjusį savaitgalį susikaupiau ir iškepiau migdolų-slyvų tartą pagal Luciano Garcia. Šiek tiek paskubomis modifikavau, nes pistacijų po ranka neturėjau, bet migdolai ne ką blogiau draugauja su slyvomis.
 
Migdolų-slyvų tartas, foto Du mėnuliai

2016 m. balandžio 5 d.

Kiaušiniu įdaryta paprika

Improvizavimui virtuvėje ribų nėra. Esu tuo įsitikinusi 200 proc. :) Pastaruoju metu tiesiog fanatiškai įsitraukiau į populiaraus australų TV šou "Mano virtuvė geriausia" (My Kitchen Rules) peržiūras. Nors ten daug techninių patarimų nėra, tačiau derinių, skonių ir noro improvizuoti užtektinai. Aš vis dar daugiausiai improvizuoju saldumynų pasaulyje, tačiau nevengiu ir rimtesnių valgių. Tik čia esu linkusi vadovautis šūkiu "paprastai, greitai ir skaniai".
 
Foto Du Mėnuliai

2016 m. balandžio 3 d.

Kepta višta pagal mamą

Vakar namai kvepėjo vaikyste. Mano vaikyste. Net neabejoju, kad kiekvienas turime kvapą, skonį, pojūtį, prisiminimą, kuris mus akimirksniu sugrąžina į vaikystę. Stengiuosi, kad mano vaikai taip pat užaugtų su panašiais prisiminimais, tik esu tikra, kad jų prisiminimai bus visai kitokie, nei mano. Jie jau dabar kitokie...
 
Foto Du Mėnuliai

2016 m. sausio 5 d.

Kepti kiaušiniai su paprikom ir vyšniniais pomidorais

Pirmieji šių metų pusryčiai (tiesa, gerooookai vėloki) prasidėjo Niujorko sūrio pyrago gabalu ir dideliu kavos puodeliu. Tas rytmetis, tiksliau pusiaudienis, buvo tiesiog tobulas. Kitą rytą scenarijus kartojosi, o kai neliko nieko gardaus, trečiąjį rytmetį teko stoti prie puodų ir ruošti tikrus pusryčius.
 
 
Kadangi šaldytuvas skundėsi dėl atsargų ištuštėjimo, beliko prisiminti laiko patikrintą receptą - keptus kiaušinius su paprika ir vyšniniais pomidorais. Gardu kaip du medu ir greitai bei nesunkiai paruošiama.