2015 m. gegužės 5 d.

Nepažintoji Moldova (I dalis) ir trupiniai apie Vieną

Po antrosios per tą patį mėnesį įvykusios kelionės į Moldovą, nutariau, kad visgi reikia pasidalinti mintimis apie šią šalį - tokią tolimą ir kartu artimą. Tiesą pasakius, kad rašysiu apie Moldovą dar žinojau prieš pirmąją pažintį su šia šalimi, nes, pirma, nė vienas šeimos narys joje iki tol nebuvo svečiavęsis, antra, pabandžiusi "pasiskolinti" žinių iš bendraminčių kolegų tinklaraštininkų ir FB draugų, nieko nepešiau. Tiesiog natūraliai pradėjo pirštis mintis, kad Moldovą pažino nebent vyresniųjų karta, kuri dar prisimena tarnavimą sovietinėje armijoje...
 
Taip jau nutiko, kad likimas iškrėtė pokštą ir nugabeno mane ten, kur mažiausiai tikėjausi - į MOLDOVĄ. Po apsilankymo Gruzijoje, pasiruošimas kelionei į Moldovą emociškai ir psichologiškai buvo lengvesnis. Nors ne, tas ramumas buvo toks sąlyginis, tačiau namie turėdama puikų patarėją rytų klausimais, išklausiau kursus, susidėjau įgytas žinias į galvą ir išskridau...pirmą Velykų rytą susipažinti su Moldova. Tik negalvokite, kad keliavau pramogauti - kelionė visiškai dalykinė, tad ir pažintis su šia šalimi kiek ribota. Taigi, jei susiruošėte ten keliauti, jums reikės paso, tačiau vizų rėžimo Lietuvos piliečių atžvilgiu nėra.
 
Kelionė pirmyn pakankamai varginanti. Šiuo metu tiesioginių skrydžių Vilnius-Kišiniovas nėra, o persėdimo tenka laukti Vienoje, Varšuvoje ar Kijeve po 5-7 valandas. Kadangi vokiška tvarka man labiau pritinka, o ir vokiečių kalba dar laikosi ant liežuvio galo, su kolege pasirinkome galimybę pasibastyti po Vieną. Ir neprašovėme! Pačiame oro uoste yra tiesioginis iki miesto centro vykstantis traukinys, kurio kaina pirmyn-atgal 20 eur (galima pirkti kortele arba grynaisiais). O iš ten pasiekiama bet kuri miesto centro dalis, o, jei tingite pasivaikščioti, galite tiesiog įsėsti į mieste kursuojantį turistinį autobusą. Antros kelionės metu sugebėjome aplankyti netgi Gamtos istorijos muziejų. Jei būsite Vienoje, būtinai aplankykite ir jį, ir kitus šalia esančius. Mūsų lankytasis tikrai įspūdingas, nors Vašingtone esančio gal ir nepralenktų.
 
Gamtos istorijos muziejus, Viena, Austrija


Kišiniovą abu kartus pasiekėme jau po pusiaunakčio. Antroji kelionė buvo ekstremalesnė dėl besirengiančio kilti lėktuvo gedimo, tad Moldovos sostinę pasiekėme jau paryčiui. Kadangi dar prieš išvykstant, panaršiau oficialų orouosto puslapį, žinojau, kad kelionė taksi iki miesto centro (apie 14 km) turėtų kainuoti apie 100 lėjų (apie 5 eur). Na, o kadangi mums reikėjo ir kvitelio, tad ėmėme oficialų orouosto taksi. Kai įgijome daugiau patirties, atėjo supratimas, kad atstumas orouostas-miesto centras gali tekainuoti 70-75 lėjas (tik be kvitelio).

Kelionė miesto transportu - autobusu ar troleibusu - atseis 2 lėjas. Kur nuspirkti bilietuką? Pamenate keliones į kaimus vaikystėje autobusu - štai jums ir atsakymas. Beje, IT panaudojimas šalyje labai skirtingas - vienur sukurtos darbo vietos rankoms, kitur viskas modernu.
 
Savo kelionių metu nuomojamės 2 kambarių butą miesto centre. Pirmosios kelionės metu viena naktis atsėjo apie 60 eurų, užsakant butą per sistemą Airbnb. Kitam kartui užsisakėme tiesiogiai pas šeimininkę be tarpininkų ir gavome šiek tiek pigiau, na, o trečiam ir ketvirtam kartams paprašė dar ir nuolatinio kliento nuolaidos :) Kaip sakoma, paklausti nieko nekainuoja, o ir per galvą neduos, bet nuolaidą davė.
 
Moldovos Parlamentas
Kaip ir Gruzijoje, vyresnioji karta be problemų kalba rusiškai, o jaunimas anglų. Tiesa, teko pora kartų pasinaudoti šypsenos ir pirštų kalba - pavyko idealiai ;) Jau pirmos viešnagės dienos pabaigoje buvo galima reziumuoti: šviežio ir skanaus maisto, "grubaus" bendravimo, vis dar užsilikusi sovietinio mąstymo spąstuose bei sunkios ekonominės padėties (pagal statistiką Moldova - skurdžiausia Europos šalis) šalis. Vakariečiui Moldovoje mąstysenos atžvilgiu turėtų būti sunkoka išgyventi, tačiau, mums, menantiems sovietizmą, nors ir atrodo daugelis dalykų jau keisti, neįprasti ir neįtelpantys į normas, nėra taip sunku. O "valdžios turėjimas" ir galybės pojūtis ten vis dar labai svarbūs.
 
Kita vertus, Moldovoj labiau išvystyta kliento aptarnavimo sritis, t.y. jei ketinsite, ką pirkti, jus aptarnaus taip, kad pasijusite žvaigžde, ko pavyzdžiui trūksta Baltarusijoje. Kainos daugelio prekių tiek eurais, tiek litais mums yra mažos. Lėjos kursas kinta kiekvieną dieną, o kartais ir 2 kartus dienoje. Didžiausias matytas buvo 20,10=1 eur. Kiek nustebino, prekybos centrai, kuriuose, visai kaip pas mus, galima rasti ne tik įprastų produktų kasdienai, o iš karto ant stalų galimų tiekti valgių. O jau kefyro ir sūrių pasirinkimas!!! Tuo tarpu pieno reikėjo gerokai paieškoti. Tiesa, maisto kainos tik šiek kiek mažesnės nei pas mus, tačiau kavinaitėse papietausite už 3-4 eurus ir gan gausiai. O jei norėsite pavakarieniauti aukštesnės klasės restorane, paklosite apie 10-15 eur. Vietiniams tai  jau būtų prabangi vakarienė.
 
Placinta
 
Kalbant apie maistą, beveik visur rasite silkutės kailinukuose (ji visur tobula!), privaloma paragauti plăcintă (tradicinis rumunų ir moldavų patiekalas, primenantis blyną, įdarytas sūriu, varške, obuoliais ar net mėsa), tradicinės vištienos sultinio pagrindu su makaronais sriubos zeama, patiekiamos su marinuotu pipiriuku. Su desertais ten kiek prasčiau, tačiau labai mėgiamas tortas Napaleonas (sprendžiu pagal tai, kad beveik visur juo prekiaujama), kuris, beje, beveik visur puikaus skonio, o kaina daugiau nei juokinga. Apskritai, tortus jie pjausto tokio dydžio gabalėliais, kokiais pas mus jau nebepjausto. taip pat būtinai nuspirkite paskanauti džiovintų slyvų, įdarytų graikiniais riešutais. Lauktuvėms nupirkite jaunyste dvelkiančio konjako Biely Aist (vyresni giminaičiai ar kolegos tikrai apsidžiaugs) ar moldaviško vyno (someljė jie nenustebins, tačiau draugiškam pasisėdėjimui visai pritiks; mums išgyrė Mimu vynus - įvertinom, rekomenduojam). Tiesa, nepamirškite, kad išvežti galėsite 1 l stipriųjų ir 1 l lengvesnių gėrimų. Patikra griežta, geriau nerizikuokite ;)
 
Tradicinė sriuba zeama
Pabaigai keletas apibendrintų pastebėjimų:
* Nerekomenduoju į Moldovą vežtis aukštakulnių - raudono kilimo nebus, o šaligatvių plytelės (ar tai, kas iš jų liko) ir keliai net prie Vyriausybės ir Parlamento pastatų remonto nemačiusios tikriausiai nuo nepriklausomybės atgavimo.
* Išmaldos prašančių apstu tiek ant šaligatvių, tiek ant važiuojamosios dalies, tad arba šelpkite visus, arba susigyvenkite.
* Jei taksistui, pardavėjui ar pan. paliksite 10 lėjų, jie bus pamaloninti.
* Savo politines pažiūras rekomenduoju reikšti atsargiai, mat nors Moldova, siekia narystės ES, tačiau palankumo savo rytų didžiajai kaimynei neslepia.
* Į akis krinta ir nedidelis žmonių ūgis - su savo 175 cm jaučiausi jau gana aukšta net vyrų tarpe.
* Nepamirškite aplankyti vietinio turgaus - labiausiai nustebino žuvies ir paprastų sausainių pasiūla ir paklausa, tačiau ši gyvenimo dalis dar neištyrinėta ir būtinai patikrinsime ją atidžiau kitą kartą.
* Vietiniams nevežkite lietuviško šokolado ir saldainių - jo tikrai rasite vietinėse parduotuvėse, turguje ir netgi orouoste. 
* Žmonės provincijoje nuoširdesni, atviresni ir atiduodantys dūšią. Tikriausiai, kaip ir visur!
 
 
 
P.S. po dviejų paskutinių misijų į Moldovą tikėtini įspūdžių papildymai :)
 
 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą