2014 m. kovo 21 d.

RYGOS MAISTO SIMFONIJA arba kaip bičiulių susiėjimas virto nerealiai gurmanišku savaitgaliu

Nors paprastai nerašau apie savo keliones, tačiau šį kartą negaliu nerašyti. Rygoje aplankytos maisto įstaigos buvo puikios, tad tiesiog privalau pasidalinti įspūdžiais. Ir šiek tiek gaila, kad kitos kelionės liko užmaršty, ypatingai tos, kurios driekėsi vyno keliais – Moselis (Vokietija), Chianti (Italija), Katalonija (Ispanija)... Tiesiog Dviejų Mėnulių dar tuomet nebuvo.
 
 

Taigi kelionė buvo planuojama beveik 2 mėnesius. Tikras išprotėjimas, ar ne?! Toks tas šiuolaikinis gyvenimas... Ir pagaliau pagaliau išaušo kovo 14-oji!!! Crème brûlée (mano prancūziškų desertų top‘as) su mėlynių putėsiais paruoštas, karamelinis tortas padabintas dailiu raudonu kaspinėliu ir plazdančiais drugeliais, didžiausias krepšys rinktinių Italijos skanėstų mano draugei Olgai dovanų... ir, atrodo, dar mano ponas numatęs keletą vyno butelių vakarui. Hmmm... įdomu, kokio?! Tai sužinosiu tik atvykusi į Rygą.

Ryga pasitinka tamsa. Po ilgesingo pasisveikinimo, visi subruzdam vakarienės ir... putojančio vyno taurės. Gerai gerai, ką ten taurės, kai ant stalo visas trio :D
 
1. Casa Vinicola Cardirola Nua, Veneto, Prosecco DOC;
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
2. Casa Vinicola Botter Carlo&C., Treviso, Prosecco DOC;
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
3.  Follador, Treviso Brut, Prosecco DOC.
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Visi prosecco buvo puikūs, bet juk žinia, kad kai gali rinktis, būtinai ir pasirinksi. Ir kaip gerai, kad kiekvienas išsirinkome kiekvienam mūsų labiausiai patikusį.

Šeštadienio rytą brunch‘ui (nebijau prisipažinti ir pasirodyti atsilikusi šiam išmaniam pasaulyje, bet šio žodžio reikšmę sužinojau gal prieš mėnesį) pasirinkimo nuostabioje Rygos saloje Kipsala (šiuo metu prestižinė gyvenamoji vieta) esantį restoraną Ostas Skati. Nuostabus aptarnavimas, nuostabus vaizdas į upę, nuostabus maistas!!! 

Nors pagrindinį patiekalą rinkomės kiekvienas atskirai, paragavimui prigriebėme lėkštę gėrybių – marinuotos kuojos filė gabalėliai, svogūnų džemas, džiovintų pomidorų želė, kiaušinio tartaras (vienareikšmiškai buvo išliaupsintas tiek pateikimas, tiek skoninės savybės).
 
Savo valgytą aštrią kokosinę vištienos sriubą tikrai rekomenduočiau šaltą vėjuotą dieną.
 
 
Personalas labai lanksčiai prisitaiko prie klientų norų, svarbu tik, kad žinotumėt, ko širdis geidžia.

 


Skaniai papusryčiavę-papietavę patraukėme į Rygos senamiestį, tačiau netikėtai užklupusi liūtis privertė ieškotis jaukios vietos kavos puodeliui. Olgos įtikinti patraukėme į Kaspara Dilana kavinukę. Citrininė tartaletė su užkepta merenga buvo šviežut šviežutėlė, dvelkė tikra citrina ir tiesiog tirpo burnoje.

Ten taip pat buvo ir macarons‘ų, bet jų neragavau, nes įdaro nesimatė, aptrupėjęs ir nelygus paviršius, o ir kaina už 1 midi dydžio (kokio ir aš gaminu) tik 1 euras ;)


Na, o po to mankštelė kojoms – trumpas pasivaikščiojimas po Rygos senamiestį, kurio metu vis bandėm išgauti iš mano vyro, kur gi jis vesis dvi žavias damas pavalgyti. Tačiau mūsų pastangos vaisių nedavė, tad beliko laukti. 

Galų gale visi pasipuošę ir laimingi lyg rublį radę iškeliaujam vakarieniauti. Mano vyras nepasitiki nei vietinių, nei mano pagalba, o naudojasi savo smart (kad žinotumėt, kiek kartų per 2,5 dienos buvo paminėtas šis žodis, nes dažniausiai smart visai nereiškia smart) merginos nurodymais ir mes atvykstame prie labai prabangiai atrodančio Bergs viešbučio. Visai netrukus suprasiu, kad ta prabanga yra TIKRA prabanga visomis prasmėmis. Be to, grįžusi namo sužinojau, kad šis restoranas užima 16 vietą geriausių Europos restoranų TOP 50!!!
 
Beveik viskas, išskyrus keletą smulkmenų, ten aukščiausio lygio, tokio dar nebuvau patyrusi ir mačiusi -  visą vakarą jaučiausi kaip karalienė!!! Tiesa, vyno prie vakarienės taip ir nesugebėjau išrinkti, nes ko tai nejaukiai pasijaučiau pamačiusi vyno kortą ir skaičiukus prie jų. Tačiau kompanijoje buvo ne tokių jautrių asmenų, tad vakaras buvo išgelbėtas.
 


O tada prasidėjo vakaro meniu pristatymas (čia jau pasidarbavo mano vyras ir rinktis damos negalėjo). Patiekalų pavadinimus bandysiu pateikti ir lietuviškai, rašydama apie kiekvieną jų, bet į geriausio 2014 metų vertėjo vietą nesiveržiu. 

 

Pirmiausiai ant stalo atkeliauja išdidi pomidorais įdaryta austrė su agurko rutuliukais, patiekta ant šieno (šefo pasisveikinimas). Įspūdis nerealus, bet tik pažiūrėti. Reikėjo matyti mano veidą (vis dar neišmokstu slėpti emocijų, o kartais tai tikrai praverstų) – ne, ne, ne, šio reikalo nevalgau nei atmerktom, nei užmerktom akim... Tad mano vyras yra apdovanojamas dvigubu šefo dėmesiu. 

 
O va pirmasis užkandis pavergė mano širdį ir skrandį iš pirmo žvilgsnio – karamelizuotos jūrų šukutės žaliųjų žirnelių kreme su džiovintos veršienos traškučiu ir brandinto sūrio putomis. Mmmm, skonis neapsakomas: švelnus žaliųjų žirnelių kremas puikiai derėjo su salstelėjančiu veršienos traškučiu, o jūrų šukutės buvo tiesiog puikios. Net seilės tysta prisiminus skonį!
 


Su antruoju užkandžiu man pasisekė panašiai kaip su šefo pasisveikinimu, tik šįkart nusprendžiau paragauti, bet, kad ir kaip viliojančiai skambėtų “ančių kepenėlės su riešutiniu šokolado padažu, putojančio vyno putomis ir pop-grūdais”, mano skrandis atsisakė priimti šį gėrį. Tačiau jį valgę, gyrė ;)
 


Tam kad skonių receptoriai ir toliau veiktų tinkamai, prieš pagrindinius patiekalus buvo patiektas žaliosios citrinos ir mėtos ledų kremas. Mmmm... gardu nerealiai, galėtų būti puikiu gaivinančiu desertu karštą vasaros dieną.

Pirmąjį pagrindinį patiekalą ypač buvo įdomu ragauti, nes vieną jo sudėtinių dalių esame gaminą ir namie. Alyvuogių aliejuje kepta kuoja su špinatų pesto, oranžiniu pankoliu, burokėlių risotto ir putotu ikrų padažu buvo mano favoritas tą vakarą. Jei tektų išsirinkti vieną patiekalą iš visų ragautų, be abejonės, šis patiekalas būtų nugalėtojas. Puikiai suderinti skoniai, spalvos, gal tik tos putos dabar tokios populiarios, kad jau darosi banalokos. Bet tai galima šefui ir atleisti ;)
 

 
Antrasis patiekalas irgi taikė į dabartinę madą, taip vadinamą slow cooked foodlėtai keptas ėrienos balnelis su baklažanų ikrais ir mini morkytėmis... Mėsytė tikrai buvo super minkšta, bet man per riebi, tad gera dalis liko, nors kiti sukirto viską iki paskutinio kąsnelio. Skanu, bet ne dieviška. Gal tiesiog man kiek per sunkus toks maistas. Aaaa, jau ir girdžiu, kaip sakote „tortai ir pyragaičiai gali būti dar „sunkesni“ :D


Ir galų gale atėjo laikas desertui! Finalas! Viso vakaro įvertinimas! Preciziškai pateiktas,  be galo egzotiškai skambantis desertas – pistacijų biskvitas su egzotinių vaisių kremu ir kokosine panna cotta ir mango želė bei pasiflorų marshmallow – mane kiek nuvylė. Kokosų nejutau, biskvitas man buvo per sausas, viską ragaujant kartu, skonis neblogas, tad parašyčiau 8 iš 10. Ir pagalvojau, kad esu baisiai išlepusi desertų atžvilgiu...
 
Vakaro reziumė: vakaras buvo perfect! Su nuostabiais žmonėmis, su tirpstančiu burnoje maistu (nepaisant išsakytos kritikos), su puikaus vyno taure, o už lango dar ir didelės snaigės krito. Vis sėdėjau ir galvojau, kad tai primena kažkokią pasaką (po to dar lėkėm į Rygos operos teatrą žiūrėti modernaus Figaro vedybos pastatymo (beje, visgi esu labiau už originalą). Tiesa, tai prašmatni vieta žmonėms nutuokiantiems apie maistą ir vyną, norintiems įsimintų akimirkų, tylaus ir ramaus pasisėdėjimo, superinio aptarnavimo ir... turintiems vieną kitą atlikusį eurą. Sugrįžti tikrai norėčiau, tik gal ne trise, o dviese! 

Na, o paskutinė maisto kelionės dalis nuvilnijo į dar vieną restoraną, garsėjantį nerealių brunch‘u – BibliotekaNr. 1. Be išankstinės rezervacijos nesitikėkite ten patekti!
 
Jau pravėręs šios įstaigos duris imi suprasti, kad ne kiekvienas eilinis pilietis čia galėtų užsukti. Kostiumuotas personalas pasiruošęs išpildyti kiekvieną kliento norą. O pamačius visus užimtus stalus, imi suprasti, kad Rygos gyventojai ir svečiai šią vietą mėgsta. Beje, ši vieta draugiška vaikams ;) Galite drąsiai keliauti su jais ir, berods, mažiesiems iki 7 m. jokio papildomo mokesčio.

 

Šio restorano brunch‘as garsėja žuvies ir jūros gėrybių patiekalas ir tikrai, jų buvo visokių ir daug. Labiausiai patiko traškiosios krevetės, o su Benedikto kiaušiniu virtuvei dar reiktų pasistengti. Mano vyro džiaugsmui – austrių ten irgi buvo! O mano džiaugsmui – desertų, bet čia priekaištų turėčiau daug daugiau nei paminėjau, rašydama apie Bergs restoraną.

Brunch'o reziumė: puiki vieta su vaizdu į aikštę, puikus aptarnavimas, geras maistas. Jei kada būsite sekmadienį Rygoje, būtinai prieš vykdami rezervuokites stalelį čia ir, patariu, prie lango ;)
 
P.S. atsiprašau už ilgą tekstą.
P.S.P.S. atsiprašau už ne visas kokybiškas foto, tiesiog iš pradžių tai buvo lyg žaidimas, o tik po to gimė idėja viską aprašyti, tad niekas negalvojo, kad reikia rimčiau nupaveiksluoti :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą