2014 m. vasario 11 d.

Japoniškas sūrio tortas

Šiam gardėsiui kaupiausi pusmetį ir ne todėl, kad kažko bijojau, tiesiog neradau tam laiko :) Jo trūkumas paskutiniu metu varo iš proto... Kadangi vakardiena buvo kiek laisvesnė, o šaldytuve kaip tyčia pūpsojo 3 indeliai Philadelphia sūrio, tad kibau į darbus. Japoniško sūrio torto receptą "pasiskolinau" iš savo mylimos Cukerkos - kam užsiimti paieškomis, jei galima pasikliauti kelis kartus bandytu receptu. Juolab, žinant, jos pačios sugebėjimus. Vienintelis recepto vingis - dėjau vanilės cukraus, kuris puikiai tinka tokio tipo tortams.
 
 
 
Recepto neperrašinėsiu, kaip ir Cukerkos patarimų kepant šį tortą. Susikoncentruosiu, kas visgi pasirodė sunku ar kas nepavyko, na ir žinoma, ties skoninėm  savybėm.

Taigi, kokie sunkumai laukia kepant šį tortą:
1. Kažkodėl visiškai nesisekė įmaišyti miltų į sūrio/trynių masę, tad teko viską pertrinti per sietelį, nors numanau, kad geriau reikėjo procesą pradėti iš pradžių. Bet kadangi esu baisiai taupi, gal tiksliau nemėgstanti išmetinėti produktų, o juolab, kad kiaušiniai buvo naminiai, surizikavau ir pertryniau per sietelį.
2. Vėliau ne ką mažiau sunkumų sukėlė ir baltymų įmaišymas - tuo metu stovėjau ir galvojau, kad koks amerikietiškas sūrio tortas darosi daug paprasčiau :D
 
Tiesa, neignoruokite patarimo apsukti kepimo formą tampriai folija.
 
 
Na, o dabar apie skonį... Tortas gavosi purus, be galo minkštas, visgi jis nėra skirtas mano skoniui. Man norisi turtingesnės struktūros, labiau išreikšto skonio, trūko saldumo, trūko poskonio, sausokas. Matyt, esu labiau maskarponės ar Niujorko sūrio torto tipų gerbėja ir nieko čia jau nepakeisi.
 
Turbūt suprantate, kad skonis - subjektyvi savybė ir kas vienam nelabai, kitam gali būti labai labai. Tad nenurašykite šio torto. O aš, jei dar kada kepsiu, manau, kad receptas variacijų neišvengs.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą