2013 m. gruodžio 28 d.

Burnoje tirpstantys Raffaello mini torčiukai

Pagaliau pagaliau pagaliau!!! Nuo to laiko, kai kepiau interneto platybėse išgirtąjį Raffaello tortą, kurį tuomet pavadinau tiesiog kokosiniu tortu, nes man visai nepriminė Raffaello, vis audžiau mintį apie Raffaellinius cupcake'us. Na va, ir vėl susidūriau su tuo anglišku žodžiu cupcake... Nu neapsiverčia liežuvis vadinti keksiuku, nes tai nėra keksiukas. Įdomu, kaip mūsų išmanioji lietuvių kalbos komisija nutartų juos vadinti? Aš nuo šiandien juos vadinsiu mini torčiukais :)
 
 
 
Taigi, išbandyti pasitaikė gera proga, nes vyresnėlis išvažiuoja keliom dienom su močiute pailsėti nuo tėvų :D Tad mini torčiukai kelionėje tikrai pravers!

2013 m. gruodžio 23 d.

Šventos Kalėdos jau visai ant nosies :)

Tai ką, mielieji, ar tikitės dovanėlių iš Kalėdų Senio??? Pirmiausiai, gerai apsvarstykite, ar buvote geri šiais metais ir ar jų nusipelnėte... Juokauju, žinoma ;) O Kalėdų Senio laukia visi: tiek maži, tiek dideli, nors ir kaip bebūtų keista...
 
 
 
Meduolių ir meduolinių namelių maratoną baigiau. esu be galo laiminga, kad mano rankų šiluma ir širdies gabalėlis iškeliavo pas jus, kad Kalėdomis kvepiantys kepiniai džiugins Jus ir Jūsų šeimas, artimuosius... Ačiū visiems, kurie išsakėte didžiausius komplimentus ir buvote su manimi. Labai tikiuosi, kad ši tradicija kartosis metai iš metų, o pati idėja įgaus didesnį materialumą... Ne, ne, čia ne apie finansus, čia apie išraišką ;)
 


Na, o pas mus namuose tikrai kvapų nestigo ir nestinga: meduolių geras kalnas, kelių rūšių sausainiai, dailiai sudėlioti dėžutėse, papuošti namai, na ir ryt laukianti nuostabi ramybę nešanti Kūčių vakarienė. O Kalėdų rytą susėsime 4 kartos pas mano močiutę - kas gali būti nuostabiau!!!


Taigi, linkiu, kad šv. Kalėdos atneštų tik džiaugsmą, viltį ir tikėjimą, sujungtų jauną ir seną, suburtų šeimas prie bendro stalo ir... žinoma, kad Kalėdų Senis nepamirštų užsukti į svečius ;)

2013 m. gruodžio 17 d.

Pistaciniai varpeliai su baltojo šokolado glaistu

Kalėdos Kalėdos Kalėdos.... Jaučiu jų alsavimą į nugarą... Tokį stiprų, nenumaldomą, jaukų ir kvepiantį eglute, sausainiais ir, be abejo, meduoliniais nameliais.
 
 
 
Kiek meduolių ir namelių prikepiau per pastarąsias savaites, geriau neklauskite... Tas keistas euforijos jausmas, tapant kiekvieną mažutėlį paryčiais... taip taip, dažnai tai vyksta savo miego sąskaita, bet mano širdis dainuoja.
 
 
 
Taigi, tarp namelių odisėjos, kažkurį savaitgalį spėjau dar prikepti visokiausių sausainukų, kurie dailiai sudėlioti į dėžutes, laukia savo eilės. Be abejo, įdėjų sėmiausi mano mėgstamoje knygoje "Kvepiantys", bet leidau sau šiek tiek paimprovizuoti ir sausainukus gaminti kitokių formų, nei siūlo Daiva. Manau, kad ji nesupyks :) Tiesiog norėjosi vieno kąsnio sausainukų, o mano eglutės forma labiau tinka meduoliams.
 
Ir apskritai Daivos dėka, labai pamėgau vieno kąsnio sausainukus, išpuoselėtus rankomis, tirpstančius burnoje.... norisi dar ir dar ir dar...Turbūt visai būtų smagu pagyventi Austrijoje prieškalėdiniu laikotarpiu, nes kaip ji rašo, austrai tokius sausainėlius kepa tik tuomet, o po to juos pamiršta lygiai vieneriems metams. Sakyčiau, keistuoliai!
 
Na, o dabar grįžkime į Lietuvą. Šiandieną pristatau fantastiškus pistacinius varpelius su baltojo šokolado glaistu. Nesmerkite už foto - šiuo kalėdiniu laikotarpiu jos dažniausiai daromos paskubomis, miltuotomis rankomis ir dar prietemoje :)
 
 

2013 m. gruodžio 9 d.

Meduolinis gruodis arba kaip aš kviečiu Kalėdas


Paskutinėmis dienomis matau tik kepimo skardas, sausainių formelės, glajus, rankos ištisai sukištos į tešlą... Atrodo, nesibaigiantis malonus maratonas, kuris kažkada baigsis. Jau dabar darosi dėl to liūdna... Na, bet neliūdėsiu, o toliau kepsiu kepsiu kepsiu, nes taip smagu dovanoti kitiems savo keptų meduolių, kurie gali būti ir sausainiu prie arbatos, ir eglutės žaisliuku, o taip pat virsti meduoliniu namuku...
 
 
Šiemet kaip niekad laukiu Kalėdų - kvepiančių, baltų, cinamono debesimis, imbiero kalvomis, riešutų upeliais, medaus ežerais...
 

2013 m. gruodžio 5 d.

Greiti pietūs arba vakarienė - kapotos kalakutienos kepsneliai su sėklomis

Štai dar vienas mano receptas, kurį rasite ir žiemos Debesų numeryje. Šis receptas, kaip ir nemažai kitų, vieną dieną gimė besiruošiant pietauti.
 
 
Turėjau kalakutienos filė ir norėjosi pagaminti šiek tiek įdomiau, nei visada. O turint omenyje dar ir mano priekabiai išrankųjį varinę garbanėlę, mėsa turėjo būti patiekta ne malta. Neklauskite, nežinau, kodėl :) Gal čia tokia dabartinė mada pas šešiamečius...

2013 m. gruodžio 4 d.

Namai vis labiau kvepia Kalėdomis

Na va, pagaliau prisiruošiau sulipdyti Kalėdinį namuką, kurio dalys laukė jau kelias dienas.
 
 
Dabar beliks po truputėlį puošti namus ir laukti baltų kvepiančių Kalėdų.
 
 
 
O pas Jus ar jau kvepia Kalėdomis???
 
 

2013 m. gruodžio 3 d.

Pistacinis crème brûlée

Crème brûlée yra Nr. 1 mano mėgstamiausių desertų sąraše. Šį desertą atradau prieš keletą metų ir, turiu prisipažinti, desertinė meilė jam iki šiol gyvuoja!

Na, o per tuos keletą metų teko ragauti crème brûlée tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Nuo pačių idealiausių variantų iki tokių, kurių pabaigti nesinorėjo. Tik nesuklyskite, tie patys blogiausi variantai buvo ragauti ne Lietuvoje, kita vertus, pačius pačiausius, kol nepradėjau gaminti pati, ragavau irgi ne Lietuvoje.
 

 
Šis desertas žavi tuo, kad po traškia karameline plutele slypi švelnus it aksomas kiaušinių ir grietinėlės kremas. Aš tiesiog negaliu neatsispirti šiai viliojančiai pagundai ir visiškai pametu galvą, pamačiusi meniu  du stebulingus žodelius crème brûlée !!! Bet būkite tikri, jei jis nebus pasakiškas, toje maitinimo įstaigoje mano kojos daugiau nebus...

2013 m. gruodžio 2 d.

Pistacine rikota įdaryti obuoliai

Pagaliau ir mane galite rasti Debesyse!!! Taip, taip, ten aukštai aukštai, ant kvepiančio debesies gimsta mano maži kulinariniai šedevrai :)
 
Esu be galo laiminga, įgyvendinusi dar vieną mažą projektėlį. Tai lyg žingsnis pirmyn, lyg plona gijelė kažko didelio link...
 
 
 
O dabar apie obuolius. Ruduo - ne tik vestuvių, kaip senoliai sakydavo, bet ir obuolių metas. Tikrai tikiu, kad ne vienuose namuose kepamas obuolių pyragas, blyneliai su obuoliais, mielinės bandelės įdarytos obuoliukais... O kur dar obuolienė, obuolių sūris... Gardu, net širdis apsalo! Na, ir nesvarbu, kad jau kelios dienos kaip mus užklupusi kalendorinė žiema - obuolių vis dar yra!!!