2013 m. rugsėjo 30 d.

Kokosinis karamelinis tortas... 8 mėnesių proga

Mūsų mažajai Sofijai Marijai jau...dar tik...netgi 8 mėnesiai!!! :) Oi, tik nepagalvokit, nesu tiek pakvaišusi, kad švęsčiau kiekvieną vaiko mėnesį. To nedariau su sūnumi, to nedarau ir dabar. Esu įpratusi tiesiog kiekvieną mėnesį padėkoti už dar vieną žingsnelį į priekį be ligų ir nelaimių. O tai ir yra tikroji laimė :)
 
Taigi, kodėl šis mėnesiadienis kitoks. Taip gavosi netyčia. Na, gerai gerai, gal šiek tiek tos tyčios yra, bet viskas slypi tik tyčinėje torto gamyboje. Kitaip sakant, reikėjo preteksto kepti tortą. Na, ir jį radau. Šį kartą nusprendžiau išbandyti interneto platybėse išgirtąjį Rafaelo torto, juolab, kad be galo be krašto mėgstu Rafaelo saldainius. Nors jo receptai puslapis nuo puslapio skiriasi, visgi pasirinkau, mano požiūriu, patikimiausią - Cukerkos receptą.
 
 
Biskvitas iškepė nuostabių nuostabiausias. Tikrai!!! Netgi pranoko visus mano lūkesčius. Kai pamačiau jį iškepusį mano torto formoje, netyčiom pagalvojau, kad mažesnėje net nebūtų tilpęs - naudojau 26 cm formą. Beje, biskvitą kepiau iš vakaro, kad jis spėtų visiškai atvėsti ir susistovėti. Sugebėjau supjaustyti į 4 sluoksnius be didelių pastangų. O jau tas neišpasakytas jo purumas...

2013 m. rugsėjo 28 d.

Braškių musas su maskarponės sūrio kremo kepurėle

 
 
Rugsėjo pabaiga, o pasirodo, vis dar galima nusipirkti BRAŠKIŲ ir netgi lietuviškų!!! :) tad nedvejodama jas čiupau, nors neturėjo nė žalio supratimo, ką gaminsiu... Kadangi minčių namuose gerų irgi nekilo, pagalvojau, ai...lai bus braškių  želė, nors gavosi panašiau į musą (putėsius). O kadangi šaldytuve dar ir maskarponės sūrio indelis pasislėpęs pūpso, tai papuošiu maskarponės sūrio kepurėle. Taigi... braškių musas su maskarponės sūrio kepurėle :)

2013 m. rugsėjo 18 d.

Vietnamietiški Frühlingsrollen

Aną savaitę bevartant savo senąją receptų knygą pageltusias lapais ir ieškant mokyklos laikų varškės apkepo recepto (buvo jau nekepusi visą galybę laiko, bet apie tai kitą kartą), akys užkliuvo už dailia rašysena vokiškai prieš gerą dešimtmetį surašyto Frühlingsrollen recepto su pastaba skliausteliuose - vietnamietiškas patiekalas (daug vėliau sužinojau, nei šis receptas buvo užrašytas, kad šis patiekalas veikiau turėtų būti vadinamas azijietišku, mat plačiai paplitęs visoje Azijoje). Ech, pamaniau, senokai namie juos bedariau ir visą savaitę seilės tysdavo vien apie juos pagalvojus. Bet žinodama, kad tai ne minutės ir ne pusvalandžio reikalas, skaniąją vakarienę pasilikau šeštadienio vakarui.
 
 
Taigi, Frühlingsrollen arba Spring rolls arba Pavasariniai suktinukai mano receptų knygoje atsirado dar 2001 metais, kai turėjau galimybę pastudijuoti viename gražiausių Vokietijos miestelių Münsteryje. Viskas, kas susiję su tais 2001-2002 m. mane be galo jaudina, nes tie metai buvo ypatingi man, provincijos mergaitei, turėjusiai daugybę reikalingų ir nelabai kompleksų, varžymųsi, gimusiai ir augusiai Sovietinėje imperijoje... Tai buvo laikas, kuomet sugebėjau bent kiek įkvėpti pasitikėjimo savimi, užsiauginau sparnus, kurie lig šiol mane skraidina, o tuomet išmoktos gyvenimo pamokos praverčia iki šiol.
 
Taigi, grįžtant prie Frühlingsrollen recepto - jį man padiktavo viena vietnamietė, su kuria kartu krimtome rimtuosius mokslus ir dar po paskaitų dirbome "rimtojoje" bibliotekoje (beje, ten buvo mano pirmieji pačios uždirbti pinigai ir netgi markėmis, o pusmečio jau ir eurais). Peržvelgusi receptą akimis, prisiminiau save tuomet jį užsirašinėjančią - kai kurių produktų (pvz., Glass Nudeln) niekaip negalėjau suvokti, nes pas mus jų gal ir nebuvo, o jei ir buvo, tai ne visi namie gaminantys apie juos žinojo, nes rytietiška virtuvė dar tik skynėsi kelią į mūsų skrandžius; o kai kurie netgi privertė nusišypsoti, pvz., natriogliutomatas arba kitaip skonio stipriklis :)
 
I-asis įdaras

2013 m. rugsėjo 12 d.

Pilno grūdo bananiniai-maskarponės keksiukai

Kai šventinis tortas pagaliau buvo pribaigtas, rankos jau kilo naujiems darbams. Norėjosi kažko saldaus, greito ir kad nereiktų kokio ingridiento bėgti parduotuvėn. Žiū, keli bananai, pusė indelio maskarponės... Hmmm... keksiukai, keksiukai, keksiukai... Tik kokie?! Na, žinoma, bananiniai, nes juos kepant namuose tvyro toks nepakartojamas aromatas!!!
 
Pasitelkiu visiems gerai žinomą google'o pagalbą ir randu bananinius maskarponės keksiukus. permetu akimis receptą ir akimirksniu jį koreguoju, o burnoje, rodos, jau jaučiu jų skonį. Ech, ta vaizduotė lyg nepažabota laukų mergaitė...
 
 
Na ir kimbu į darbą: viską greitai greitai sumaišau, pašaunu orkaitėn ir laukiu :) Tešlos užmaišymui prireikė vos 10 min. Jei mano mažoji Sofija Marija būtų buvusi kantresnė ir leidusi viską greičiau atllikti, tai patikėkite, nereikėtų nė tiek.

2013 m. rugsėjo 10 d.

Kvapniosios avietės

Anądien turėjome aviečių, tačiau vis niekaip nepavyksta priversti namiškius valgyti uogas žalias. Tad bijodama, kad netektų jų išmesti, pagalvojau, kad lai bus ir vėl želė. Ją tai jau tikrai visi valgys.
 
Kaip nutariau, taip ir padariau. Na ir aviečių želė derinau su pieniškąja, man skaniausiąja.
 
 
Tai greitas būdas nustebinti save ir artimuosius, o gal net ir svečius! Daugiausiai laiko užims aviečių sutrynimas ir perleidimas per sietelį, jei nepageidausite aviečių sėklyčių želėje.

2013 m. rugsėjo 8 d.

Geležinės vestuvių metinės

Besibaigianti savaitė buvo tokia intensyvi, kad jau senokai tokią beturėjau. Ne tik nuskambėjusi rugsėjo 1-oji, vyro komandiruotė į Rytus, bet ir savaitės pabaigoje laukianti mūsų šeimos šventė - geležinės vestuvių metinės!!! TAI YRA ŠIANDIEN - RUGSĖJO 8-ĄJĄ!!!

 
O kur dar netikėtas maisto tinklaraštininkų internetinio žurnalo "Debesys" pasiūlymas sudalyvauti Vyno klubo organizuotoje Henri Bourgeois vyno degustacijoje. Be abejo, po to sukurpiau šiokį tokį reportažą, o kai kuriuos vynus planuoju įtraukti į šeimos vyno rūsį, be abejo, pasitarus su savo someljė :)
 
Taigi didžiajai mano ir vyro šventei artėjant, kurpia planą - išsikepti tortą dengtą su mastika. Sakysit, na ir kas čia tokio. O aš atsakysiu, kad visgi tai labai daug. Visų pirma, niekada nesu kepusi rimto torto (maskarponės ir putėsių čia nesiskaito). Antra, apie mastiką žinau nei daug, nei mažai - tik tiek, kad ji labai populiari tortų puošyboje ir ją prisijaukinus galima padaryti daug visko nuostabaus. Na, bent jau mano dievukas šioje srityje - Buddy Valastro - tai tikrai sugeba kurti šedevrus! Ir... čia visos žinios baigiasi.
 
Bet, kaip žinia, užsispyrimo man netrūksta, tad vizija buvo sukurta - kepsiu populiarų ir daugelio maisto tinklaraštininkų kepamą Snickers tortą, dengsiu baltą mastiką, puošiu dideliu raudonu "bantiku" ir raudonomis širdelėmis. Esu raudonos spalvos fanė, netgi mano vestuvinė suknelė prieš 6 metus buvo ryškiai raudona :)
 
Biskvitas didesnių problemų nesukėlė: tešla užsimaiše puikiai, iškilo orkaitėje taip pat, supjaustyti nebuvo sunku. Surinkimas irgi neprivertė smarkiau prakaituoti. Na o puošybą ir dengimas mastika...nebuvo taip sunku, kaip tikėjausi, bet visgi...reikia nemažai praktikos, kad viskas būtų tobula tobula. Tiesa, tiek torto receptą, tiek mastikos masės gaminimą "pasiskolinau" iš mano lietuviškosios guru tortų kepime ir dekoravime - Valerijos iš Cukerkos. Receptą rasite čia. Torto receptūroje įvyko keletas pakeitimų, bet apie tai apačioje pateikiamame recepte.
 
 
 
Ir dar šiek tiek apie puošimą mastikos mase - papuošimus dariausi keletą dienų prieš, kad sutvirtėtų. Pirmą kartą užminkiau per kietą mastikos masę, o raudonos spalvos neišėjo išgauti, nes ir, anot Valerijos, ji viena iš tų, kurios sunkiai pasiduoda.

2013 m. rugsėjo 6 d.

Avokado ir pomidorų salotos

Tik šiandien susigriebiau, kad mano tiklaraštyje nėra vienų populiariausių salotų mūsų šeimoje!!! Turbūt įdomu, kaip iki tokios mintis prisikasiau...ogi bandau dalyvauti Maximos salotų konkurse :) Žiū, foto yra, o recepto ne...baisi netvarka :D
 
 Tad, mielieji, be ilgų įžangų šiandien pristatau avokado ir pomidorų salotas!
 
 
Jos nėra kažkuo ypatingos, bet tikrai labai gardžios. Tik būkite įsitikinę, kad turimas avokadas yra gerai sunokęs, nes kitaip prarasite pusę šių salotų žavesio ;)

2013 m. rugsėjo 3 d.

Savaitgalis su draugais

Jau net gėda prisipažinti, bet su kai kuriais draugais taip ilgai dėliojam susitikimų laiką, kad pasimatom dar po poros mėnesių. Panašiai nutiko ir su Kristinos ir Marek šeima. Na bet šeimų susitikimui vieta ir laikas paskirtas. Valio! Taigi - susitikom pas namuose praeitą šeštadienį. Be abejo, turbūt tuo susitikimu labiausiai džiaugėsi vaikai, na bent jau mūsų Emilijus tai taip.
 
svečių belaukiant
O aš turėjau keletą dienų prieš tikrą galvosūkį, o gal greičiau galvosopį, ką gaminti, nes kartotis labai nesinori (užbėgsiu už akių ir pasakysiu, visgi teko kartotis), tuo pačiu norėjosi kažko greito ir neįprasto. Taip begalvodama, prisiminiau, kad šaldymo kameroje yra filo tešlos. Hmmm... ką su ja nuveikti. Nupirkti nupirkau, bet nė žalio supratimo apie ją neturiu. Spring rolls'ų tešla man jau kaip ir sava, o čia...
 
Puoliau naršyti internete ir kolegų, maisto tinklaraštininkų, idėjų radau keletą. Bet labiausiai mane sužavėjo Neringos (čia ne maniškis :D) bloge rastas Krevečių užkandėlės su saldžiai pikantišku padažu receptas. Na o kadangi krevečių negavau, nes virtų neperku, tad teko improvizuoti. Nusprendžiau, kad bus filo tešlos suktinukai su mozarella sūriu, o saldžiarūgštis padažiukas su mažom intervencijom puikiai tiks prie suktinukų. Bet vieną dieną tikiuosi pagaminti ir krevetes filo tešloje.