2013 m. rugpjūčio 29 d.

Filosofinė para ir braškių vyniotinis

Kažkada užsisukusi dienos rutinoje stabtelėjau ir pagalvojau "mano para turi tris atskaitos taškus: rytas, vakaras ir naktis". Kažkiek skiriasi nuo normalių žmonių paros gradavimo, ar ne? Na bet mane supras TOS, kurių namuose bent du pypliai, o vienas iš jų dar kūdikis.
 
Rytai pas mus vis dar chaotiški: vienas reikalauja savo porcijos košės, kitam reikia blynų, o aš bandau įgauti formą su kavos puodeliu, lakstydama tarp lovų klojimo, pusryčių darymo ir dar velniai žino ko. 
 
Ir vos nepamiršau paminėti, kad visą laiką mane sekioja dar dvi akys, besitikinčios kokio gardesnio kąsnelio ar ankstyvos vakarienės. Ir pabandyk neduoti - tuomet prasideda teroristinis vyniojimasis apie kojas, miaukimas ir toks pašėlęs lakstymas, kokį tik turi Meino meškėnai. Čia apie ją, mūsų Dakotą.
 
 
Tai va...rytas tęsiasi su savo programa iki vakaro... O vakare viskas stojasi pamažu į vėžias ir tada prasideda nakties laukimas, nes naktis yra tik mano. Visi miega, o aš galiu daryti, ką noriu - rašyti, kepti, svajoti, dėliotis mintis galvoje... ir pabaigti tai, ko nespėjau tarp ryto ir vakaro. Oi, patikėkit, nėra geresnio meto pabūti su savimi, nors niekada nesijaučiu viena, nes jis ten, už lango, moja man ranka. Ištikimasis mėnulis.
 
Taigi anądien dar vakare teko lėkti maisto ir kaip nustebau prekybos centre išvydusi.... BRAŠKES ir dar lietuviškas. Net nesusimąsčiusi pačiupau jas, nes knygoje "Kvepiantys" dar trūko vieno pliuso šios vasaros receptams. Tad šiandien pristatau vyniotinį su braškėmis.
 
Jį pagaminti užtrunka labai nedaug, tačiau keletas patarimų čia praverstų, mat reikalą turime su biskvitu, kurį reikia susukti dar karštą. Tam būtinai reikia švaraus virtuvinio rankšluosčio.
 
Karštas biskvitas sukamas į ritinėlį
 
Originalus receptas reikalauja braškių uogienės, o jos aš nors ir turėjau, bet pagailėjau ir įkrėčiau serbentų su braškėmis uogienės. Nesakau, kad labai didelė klaida buvo, bet vyniotinis gavosi ne saldus, o saldžiarūgštis. Ir kitą kartą turbūt kepčiau biskvitą ne iš visos normos, o iš 3/4, mat nors masė nėra skysta ir gerai leidžiasi būti formuojama skardoje, iškepęs biskvitas man pasirodė per storas. Ir braškių liko, rekomenduojamos normos nesunaudojau.
 


2013 m. rugpjūčio 26 d.

Užburiančios Linco akys

Dar birželio mėnesį gavau dovanų Linco sausainių formelę ir ne iš bet ko, o iš pačios "Kvepiančių" Daivos. Kaip ji pati sakė, kad ir toliau kepčiau ir nepamirščiau knygos "Kvepiantys". Tokia dovana, žinoma, aš labai apsidžiaugiau, nes vis praversdavau knygoje tą puslapį, nes nesugalvojau, kaip gi tas "akis" padaryti. Ir štai - dovana, kuri laukė savo progos. Kad jau gavau dovanų, tai reik gaminti, kaip pridera :)
 
 
Internetas pilnas Linco akių receptų, bet kažkaip nekyla ranka jais naudotis, kai namie knyga su austriškais kepiniais. Tikiu, kad joje sudėti patys autentiškiausi receptai. Ir šįkart jokių variacijų... beveik :)

2013 m. rugpjūčio 25 d.

Plazdančios Sofijos Marijos Kotrynos krikštynos

Be abejonės didžiausias įvykis šeimos gyvenime šiais metais buvo Sofijos Marijos gimimas. Na, o po to tikriausiai ką tik įvykusios mažosios krikštynos. Sofija Marija įgijo dar vieną globėją - šv. Kotryną. Šis vardas atėjo labai netikėtai, o po ceremonijos sužinojau, kad šv. Kotryna ir šv. Mergelė Marija labai glaudžiai susijusios per apsireiškimus. Kartais tiesiog reikia pasiduoti taip vadinamam šeštajam jausmui...
 
Taigi... krikštynos... labai ilgai planuotos, keistokai organizuotosir vis dėlto labai šauniai pavykusios! Bent jau man taip atrodo - atšvęstos šeimos rate, kuklios (sąlyginai), jaukios, šiltos, be jokių pasakų ir sakmių! Tokios tikros, paprastos, kokių ir troškau! Jauki nešabloninė ceremonija mūsų bažnytėlėje, džiaugsmingi pietūs su pačiais artimiausiais, pakili nuotaika...
 
Tačiau iki to jaukumo ir ramumo reikėjo kiek padirbėti, ypatingai saldumynų srityje, mat saldžiam stalui norėjau patiekti savo kurtus gardumynus. Teko pasukti galvą, ką gaminti. Užduotį "palengvino" vyras, parinkęs vyną ir pasakęs, kas prie jo tiktų. Teko koreguoti savo norus ir eiti į kompromisą: buvo nuspręsta, kad bus pieniško šokolado-vyšnių putėsių tortas. Bet va, vyšnių kaip tyčia reikiamu metu negavau, tad teko pirkti avietes.
 

Tad torto "vidus" buvo kaip ir aiškus. Labiausiai nerimavau, kaip reikės puošti tortą, nes nesu didelė tortų specė, o proga juk iškilminga. Kažkodėl mintyse vis sukosi drugeliai drugeliai drugeliai... Nuspręsta - viršų puošiu trimis skirtingo dydžio šokoladiniais drugeliais, o tortą apjuosiu šokoladine drugelių juosta. Hmmm...o kaip ją  po velnių pagaminti??? Ir čia man padėjo kolegė Valerija iš maisto tinklaraščio Cukerka. Be jos patarimų ir pamokymų būtų buvę tikrai nelengva. Ačiū, tau, Valerija!
 

2013 m. rugpjūčio 23 d.

Vištų peteliai su česnakinėm bulvytėm ir vyšniniais pomidorais

"Pagarba maistui!"- nuskamba iš mano lietuviškojo guru Deivydo Praspaliausko lūpų. Tikrai taip, pagarba būtina, kaip jis pats sako, nuo produkto gavimo iki jo pateikimo į stalą. Tą pagarbą jaučiu ir aš, todėl visada galvoju, kaip tikslingai panaudoti vieno ar kito produkto atliekamas dalis.
 
Visada malonu sugrįžti į jo restoraną. Nors ne kiekvienam tūlam lietuviai turbūt suprantama jo koncepcija, tačiau man geriau mažiau, bet įdomiau, konceptualiau, gražiau. Ir namie stengiamės pasitiekti maistą taip, kad visų pirma, akys "pavalgytų", o tik po to skrandis :) Na tiesa, ne visada tam yra laiko...
 
Taigi vakar pietums gaminau vištų petelius su česnakinėm bulvytėm ir mano pačios užaugintais vyšniniais pomidoriukais. Vištų petelius atradau prieš pora mėnesių, ir tąkart juos kepėme ant laužo. Visgi, pasirodo, jų gauti galima ne kiekvienoje parduotuvėje, tad tenka paieškoti. Jie gali būti patiekiami kaip užkandis ir kaip antrasis patiekalas, ir labai patinka mažiesiems, nes patogu paimti į rankytę.

2013 m. rugpjūčio 21 d.

Arbūzinės želė-panna cottos desertas

 
Pirmadienį namie atsirado pusė arbūzo. Ir kad kas būtų žinojęs, kad iki antradienio pusiaudienio jis gulės beveik nepaliestas! Stovėjau, žiūrėjau į liūdnai gulintį arbūzą ir staiga šast... reikia daryti arbūzinę želė.
 
 
Niekad gyvenime tokios nebuvau dariusi, bet, kaip visada, noras ir smalsumas nugalėjo. Ir gavosi kvapni, vasara dvelkianti želė. Tiesa, antras sluoksnis atiteko mano be galo dievinamai panna cottai. Voila, puikus desertas ant stalo :)
 
Ir manau, kad su juo bus dar kartą proga pristatyti save kolegės Valerijos tinklaraštyje  Cukerka paskelbtoje Languotos prijuostės šio mėnesio temoje "Už stiklo"!!!

2013 m. rugpjūčio 20 d.

Netobulas tobulumas

Šiandien dar kartą įsitikinau, kad kartais virtuvėje sukuriamas netobulas tobulumas. Beje, man visai tokie netobuli tobulumai patinka. Kaip reikėtų tokį mano pasakymą suprasti? Suprasite, kai išvysite netobulai tobulus Tokajaus gardučius. Tai dar vienas sausainukų receptas iš knygos "Kvepiantys".

Tokajus Tokajus Tokajus... Kažkodėl mano vyresnėlis iš karto nudžiugo ir šūktelėjo "Japonija" :) Deja deja, teko priversti susimąstyti ir pasakyti, kad visgi ne Tokijų turime omeny. O, kai ir pati susimąsčiau, ar tai Austrija, ar Vengrija, mažasis pasiūlė paklausti tetos Daivos, nes visgi ji Austrijoje gyvena ir ji knygą rašė. Taigi... tuo metu susimąsčiau, ką bendro Tokajaus gardučiai ir Austrija turi. Taip, taip, pagal istorijos raidę kažkada tai buvo viena valstybė, o sausainiai yra vengriškos kilmės, iš Tokajaus regiono. Vadinasi, nieko keisto, kad receptas "gyvas" ir šiuolaikinėje Austrijoje.

2013 m. rugpjūčio 18 d.

Pyragas su pomidorais

Dievinu vasarą ir visus jos teikiamus malonumas! Na gerai gerai, atsisakysiu tik uodų ;) Visa kita lai lieka - uogos, šviežios daržovės, šiltas vasaros lietus su perkūnija ir žaibais, kaitri saulutė ir plačios šypsenos veiduose!!!
 
Prisipažinsiu: kai karšta, visai nesinori triūsti virtuvėje. Tačiau šeimynai to gi nepasakysi, tad tenka pasukt galvą ir prasisukti su nesudėtingais, bet ne kiek prastesniais patiekalais. Juolab, kad kai karšta ir sočiai prisikimšti dažniausiai nesinori, ar ne? ;)
 
 
Nesaldūs pyragai - ideali išeitis!!! Po apsilankymo Vašingtone prieš pora metų juos namuose vadinome "kišais", nes pyrago sūnus nevalgė, tačiau "kišą" mielai :) Beje, juos kepu visokiausius ir jų įdaras priklauso nuo nuotaikos arba šaldytuvo turinio, tik pagrindo tešla niekada nekinta. Kaip įpratau ją gaminti pagal grupiokės, bendramintės, draugės ir taip pat maisto tinklaraštininkės Astos išleistą pirmąją knygą "Kai norisi kažko", taip ir tebegaminu. Tik niekad nekočioju, visad pataisau ant skardos rankomis.
 
Tad šiandieną pristatau nesaldų pyragą su pomidorais. Jam reikės visai nedaug ingridientų, pagaminsite greitai, o suvalgysit, norisi tikėtis, dar greičiau ;)

2013 m. rugpjūčio 12 d.

Žavingieji cake pops

Aną savaitę, pačią karščiausią šią vasaros dieną, trečiadienį prisireikė man būtinai padaryti cake pops'us. Žinant, kad jiems naudojamas sviestinis kremas, o po to dar reikia glaistyti - diena tikrai buvo pasirinkta ne ta. Na bet rankos niežti, smegenys "verda", vadinasi reik ir viskas!!!
 
Juos gaminti jau norėjau senokai, bet vis atidėliojau. Tačiau, kadangi prieš pora dienų buvau gavusi dovanų visą dėžutę, nusprendžiau, kad jau laikas. Juolab, kad turbūt dabar visas (ar bent jau pusė) pasaulis kraustosi dėl jų iš proto. O vaikams kiek džiaugsmo... Ką čia vaikams, pati kaip mažas vaikas džiaugiausi juos lapnodama!
 
Be abejo, tokių aukštumų, kaip Bakerella, cake pops'ų karalienė, nepasiekiau, bet ir nesistengiau, nes visgi pirmas kartas.
 
Cake pops'ų biskvito receptą pasiskolinau iš StefaniJoy of Baking. Biskvitą išsikepiau iš vakaro, kad nereikėtų laukti, kol jis atvės. Glaisčiau baltuoju ir pieniniu šokoladais, o puošiau viskuo, kas šovė į galvą - smulkintomis moliūgų sėklomis, kokosų drožlėmis, dražė...
 
Ir vis galvojau, kaip būtų galima jų pavadinimą išversti į lietuvių kalbą. Pyragėlis, biskvitukas, torčiukas ant pagaliuko? Na pripažinkit, neskamba ir tiek. Lai ir lieka CAKE POPS'AIS ;)
 

2013 m. rugpjūčio 6 d.

Naminiai tagliatelle su voveraitėmis ir krevetėmis

Visada maniau, kad namie gaminti makaronus tikras vargas. Ir kaip aš klydau! Pasirodo, kad tai visiška nesudėtinga, greita ir nerealiai skanu!!!
 
Kas gi pakeitė mano nuomonę? Ogi charizmatiškasis Ronis (Ronaldas Nagrockis) iš Čiop Čiop, labai man primenantis vieną mano dievukų - Jamie Oliver'į. Ir gal ne veltui, nes pasirodo, pats Ronis yra dirbęs būtent pas Oliver'į. Taigi, savo mylimo vyro paskatinta nuvykau į Ronio vedamus kursus apie Italijos virtuvę. Tik nepagalvokite, kad vyras nusprendė, jog man reikėtų išmokti daryti valgyti :) Tiesiog, pačiai buvo smalsu pamatyti, kaip daroma viena ir kita kitur.
 
Kursais likau sužavėta: dalyvių kompanija pasirodė linksma ir lengvai bendraujanti, su humoro jausmu, kursų vadovas taip pat linksmų plaučių žmogus, tačiau tikras savo srities specas. Kai kurie patarimai, pvz., kad kiaušinius reikia kruopščiai nuplauti prieš vartojimą, manęs nestebino, tačiau susirinkau visus kitus patarimus, kurių neteko anksčiau girdėti ir kurie nors galbūt ir yra smulkmė, betgi viskas gyvenime susideda iš tų smulkmenų.
 
Taigi nuo šiol turbūt namuose bus tik rankų darbo tagliatelle, nes kitaip jau negalėčiau. Net nėra ko lyginti tų, iš pakelio, ir šviežių, ką tik užminkytų savomis rankomis.
 
Ta proga šiandien valgėme vakarienei tagliatelle su krevetėmis ir voveraitėmis. Siūlau pabandyti ir jums. Tiesa, naminių makaronų tešla šaldytuve gali stovėti 2-3 dienas.

Panna cotta su mėlynių-vyšnių putėsiais

Skonių ir kvapų pasaulis galutinai susuko man galvą. Sakysite, na ir kas čia tokio, gi daugelis gamina ir tiek. Gal... tačiau man tai KAŽKAS TOKIO ir ligos simptomai nepraeina. Galvoje sukasi įžūlios mintys apie.. apie kelis projektus. Toks asmenybės susidvejinimas neleidžia ramiai miegoti jau keletą naktų, nes nežinau, ką labiau myliu - tikrąją profesiją, ar naująją aistrą... Dabar toks periodas, jog, rodos, noriu jų abiejų.
 
Ir ta naujoji meilė tikrai stipri. Šiandien teko garbė sudalyvauti vienuose Čiop Čiop kursuose. Nenusivyliau. Kai kurios tiesos buvo senokai žinomos, tačiau išmokau ir nemažai naujo. Na kad ir tai, jog grybų vandeniu plauti negalima. Reikia dailiai kaip dailininkui visus nešvarumus išprašyti lauk teptuku.
 
Tai vat... 3 valandos pralekė labai greitai, tačiau pasižmonėjimas tik dar labiau privertė kauptis įvairioms mintims mano galvoje. Tad dabar bandau mintis dėlioti į atskiras lentynėles šlamšdama panna cotta su mėlynių putėsiais. Kaip gerai, kad tai galiu daryti vidury nakties be sąžinės graužaties!!!

2013 m. rugpjūčio 1 d.

Netikra bruschetta su šviežiais pomidorais

Vasara - šviežių uogų, vaisių ir daržovių metas. Ir tikrai mano virtuvėje vietos užtenka ne tik uogoms, bet ir daržovėms, o, visų pirma, pomidorams. Juos dievinu visokius - šviežius, pakeptus ant grilio, vienus, įdarytus, salotose, o taip pat marinuotus savose sultyse.
 
Tad šiandieną pristatau netikrą bruschettą su šviežiais pomidorais. O netikra todėl, kad buvo pagaminta su eiline formine duona. Tačiau jos skonis ne ką blogesnis, o jei namie rasit ciabattos, tuomet galėsite pasidaryti ir tikrų tikriausią :)