2013 m. liepos 31 d.

Mėlynių keksiukai

Mėlynių odisėja tęsiasi... Vakar atšventėm Sofijos Marijos pusmetį su Pavlovos pyragaičiais, be abejo, puoštais mėlynėmis. O šiandien, šiandien eilė atėjo mėlynių keksiukams.

Mėlynių keksiukus svetainėje Joy of Baking radau dar žiemą ir jie įsirėžė atmintin ne todėl, kad su mėlynėmis, bet dėl savo ypatingų viršūnėlių. Ilgai svajojau apie namie keptus keksiukus su traškančia saldžia plutele.

Taigi juos prisiminiau vakar, kai vėl namo pargabenau mėlynių. Dalis buvo panaudota vaisinei tyrelei Sofijai, o dalis liko. Tad keksiukai pasirodė ideali išeitis. Ir nors jie pagal anglišką pavadinimą Blueberry muffins ir vadinami mėlynių keksiukais, man visgi norėtųsi, kad jie būtų keksiukais su mėlynėmis, t. y. kitą kartą dėčiau per pusę mažiau uogų.
 
 
O va toping'as (ir kodėl lietuvių kalba tam tikrose srityse tokia skurdi) gavosi idealus - traškantis, saldus, bet ne per daug, na toks, apie kokį ir svajojau!!! :)

2013 m. liepos 29 d.

Mėlynių pasaulis

Du Mėnuliai. DU MĖNULIAI.  Na tikrai du mėnuliai,- mintys sukosi galvoje vidurnaktį ant torto dėliojant mėlynes... Tikrų tikriausi du mėnuliai... Betgi ne pirmas kartas, kai Mėnulienė naktį kurpia kažką skanaus, o Didysis Mėnulis ir mažieji Mėnuliukai su Pusmėnuliuke snaudžia. Tikra Mėnulių šeima!!! Bet kiek žavesio tame, net neįsivazduojate...
 
Taigi apie viską nuo pradžių. Šeštadienį, vyresnėliui "išsikomandiravus" pas močiutę, su vyru visai netikėtai nusprendėme aplankyti Pažaislio vienuolyną. Mažajai Sofijai Marijai beliko susitaikyti su tokių tėvų sprendimu, bet ji labai ir neprieštaravo, tik visą laiką snaudė automobilyje.

Kol nuvykome, vienuolynas vidun jau neįsileido, betgi aplinkui pavaikštinėjome, o po to paskanavome itališko vyno ir keletos užkandėlių prie jo įsikūrusiame Monte Pacis restorane. Ilgai nesiplečiant ir nedarant reklamos pasakysiu, kad vieta ideali, bet suma sumarum iš 10 balų duodu 8. ir turiu tam labai svarių argumentų.
 
Taigi pasisvečiavom ir atgal namo, o namie laukė mėlynės. Visai netikėtai gavau jų visą dėžę: panašiai kaip su braškėmis per Jonines. Tad teko vėl sukti galvą, ką su jomis nuveikti, nors pirminė mintis jau laikėsi apie savaitę - Mėlynių ir baltojo šokolado putėsių tortas. Kažkodėl šis derinys man atrodė idealus, tad nutariau patikrinti.

2013 m. liepos 21 d.

Kosas, turkiška kava ir avietinis šokoladinis stebuklas

Seniai berašiau - buvau pakėlusi sparnus link Koso salos :) Smagu ten buvo, nepažinta žemė ir tikras olandų rojus. Bent jau vietiniai taip vadina šią salą, mat olandų turistų galybė, o dviračių turbūt tiek pat, kiek ir Nyderlandų karalystėje. Pėstieji ten jokių teisių neturi: ant šaligatvio privalai saugotis ir praleisti dviračius, o einant pėsčiųjų perėja - automobilius.
 
Visgi ši sala turi kuo didžiuotis: Hipokrato medis, sieros terminių šaltinių baseinai jūros pakrašty, nuostabi pakrantė, o aptarnavimas labai aukšto lygio. Jautiesi lyg būtum karalius ar karalienė. Bent jau aš taip jaučiausi ir ypatingai mano gimtadienio dieną, kai viešbučio personalas mane nustebino iš ryto rožyčių puokšte ir vaisiais į kambarį vakarop.
 
Tiesa, degalų kainos "kandžiojasi", bet pakeliauti pora dienų po salą nuomotu automobiliu verta net ir tiems, kurių kelionė "viskas įskaičiuota". Ir privaloma paragauti graikiško vyno, nors jo gamintojai, kaip vyno žinovai sakytų, vis dar ieško savo stiliaus.
 
 
Nespėjau grįžti iš graikiškojo rojaus, o namuose teko pasitikti seniai matytą labai brangų asmenį. Ir ta proga šiandien ryte namai kvepėjo tikra turkiška kava. Taip taip, tikrų tikriausia, net išvirta inde, kuriame verda turkai. Ji kitokia, nei esu įpratusi, bet visai patiko. Tad dabar teks mokytis turkišką kavą virti pačiai. Tik atsiprašau už nekokią foto, visgi rytas savo daro :)
 
Gaila, kad turkiška baklava jau vakar buvo sušlamšta. Būtų puikiai tikusi prie kavos. beje, ji man viena gardesnių. Azerbaidžane taip pat gamina puikią. O visos kitos nublanksta prieš jas labai stipriai. Nepamirškite to, kai susiruošite keliauti į šias šalis.
 
Taigi, kadangi baklavos neliko, o kaip tyčia vakar su mano miela sese nusiaubėm Kalvarijų turgelį, teko galvoti, ką veikti su uogom. Ir prisiminiau, kad Daiva siūlo puikų tortą su avietėm. Taip taip, ir vėl mano virtuvėje buvo atversta knyga "Kvepiantys".

2013 m. liepos 7 d.

Jūra, smėlis ir... gaspačo

Lietuviškas pajūrys abejingų neturi - vieniems jis patinka, kiti jo nekenčia, tretiems jis tiesiog per daugelį metų įaugęs įprotis. Ir visgi jis puikus su ošiančiomis pušaitėmis, druskingu jūros kvapu, tarp pirštų byrančiu kopų smėliu, kurio vėliau būna prilindę visur, kur tik įmanoma ir ne tik.
Gulbė Palangos Birutės parke
Savaitėlė pajūryje išvalė mintis ir paruošė naujoms. O kiek džiaugsmo buvimas ten suteikė mano berniukui, kuris dūko bangose, statė namus ir pilis iš smėlio, skriejo paspirtuku gatvėmis tarp poilsiautojų ir mėgavosi visais teikiamais malonumais.

 
Tiesa, su saule aš nedraugauju, kažkodėl jis visada mane nudažo raudonai ir gana skausmingai, tad esu tarp tų, kurie saugo savo natūralią spalvą. Beje, ji vis tiek mažumėlę pakito, na ir lai. Nedaug juk galima, tik nepatinka "svilėsiai". Visai, kaip virtuvėje. Na bet čia irgi skonio reikalas.
  
Na o prieš atsipučiant pajūryje, vieną karštą popietę namuose gaminau gaspačo. Turbūt daugelis yra ne tik girdėję, bet ir ragavę, o gal netgi ir gaminę šią nuostabią ispanišką šaltą sriubą. Tai nuostabi alternatyva lietuviškiems šaltibarščiams, juolab, kad daugelio sode, kaime yra auginami pomidorai. Gerai prinokę pomidorai - šios sriubos pagrindas.
 
Gaspačo mūsų namuose atsirado prieš pora metų, kai vis labiau nikome į ispaniškos kultūros vingius. Ir nors pradžioje man atrodė, kad kas čia gali būti skanaus, dabar drįsčiau tvirtinti, kad ji man netgi priimtinesnė nei šaltibarščiai. Tiesiog skonių ir kvapų jūra, ne kitaip: saulės išmyluoti pomidorai, česnakas, drūti agurkėliai, paprikos gaiva.... Gal eičiau gaminti ir dabar, tik kad nesinori dar vieną naktį būti antruoju mėnuliu...
 
Na o jūs pabandykite, jei dar nebandėte, nes vasara karšta ir dar tik įsibėgėja. Greitai pagaminama ir labai skani, gaivi, šalta trintų daržovių ir duonos sriuba. Tikiu, pamėgsite ;)
 
Patarimai
Pomidorų žievelę lengvai nulupsite keletui sekundžių panardindami juos į verdantį vandenį.
 
Gaspačo
4-5 pomidorai
2 agurkai
1 paprika
2 skiltelės česnako
2-3 v. š. alyvuogių aliejaus
druskos
pora riekelių baltos apdžiūvusios duonos
keletas šviežio baziliko lapelių
  1. Pomidorus ir agurkus nulupkite, papriką išdarinėkite ir stambiai supjaustytus sudėkite į indą, kuriame trinsite daržoves.
  2. Į daržoves sudėkite nuluptas česnako skilteles, suberkite druską, supilkite alyvuogių aliejų.
  3. Viską gerai sutrinkite iki vientisos masės.
  4. Duoną pamirkykite vandenyje ir nusunkę sudėkite į daržoves. Viską dar kartą pertrinkite.
  5. Sriubą atšaldykite šaldytuve (palaikykite bent 1 val.). Tuomet supilstykite į stiklines ar nedidelius dubenėlius ir pašlakstykite alyvuogių aliejumi bei papuoškite šviežiu baziliku.