2013 m. birželio 11 d.

Švelnus it šilkas

Kiek pamenu, mūsų šeima keliaujanti – tiek po Lietuvą, tiek po svečias šalis. Didesnė dalis kelionių vadinamosios komandiruotės. Belieka tik pasidžiaugti, kad jų dėka visgi pamatyta nemažai. Tiesa, šeimoje keliauju „su darbu“ ne aš viena. Mano antroji pusė toks pat nuolatinis keliautojas, tik šalys jo gal kiek egzotiškesnės. O mažiesiems šeimos nariams kelionės būna tik poilsinės ir dar su tėvų parinkta kryptimi. Keliauti mums patinka, o taip pat mėgstame, kai po kelionės mus kažkas pasitinka, nukloja stalą ir laukia mūsų nuotykių pasakojimų.

Kalnai Alatau, Kazachstanas
Tad kiekvieną kartą vyrui išvykus į kelionę, tyliai mintyse planuoju grįžimo proga ką nors gardesnio ir dar neragauto. Paskutinė jo kelionė buvo nei toli, nei arti – Kazachstanas. Man tai didelė egzotika, nes mano Artimieji Rytai, gal kam pasirodys keista, pasibaigia Minske. Toliau gal ir norėtųsi, bet kiek baugu, tad ES sienos, mano supratimu, tinkamiausia riba man. Na čia gal saugumo prasme, bet saugumas man visada buvo be galo svarbus. O saugumo poreikis dar labiau padidėja susilaukus vaikų.

Taigi prisiklausiusi apie tenykščią virtuvę, norėjosi grįžusiam vyrui patiekti kažką ypatingo. Ta proga buvo sugalvota padaryti neįprastas Cezario salotas pagal Oliverį, o taip pat reikėjo neprastesnio deserto. Tad su vyresnėliu, atsivertę mūsų mėgiamą knygą „Kvepiantys“, nutarėme, kad šį kartą kepsime kreminį tortą. Susipirkome visus ingridientus ir pradėjome darbą.

Prisipažinsiu, su tešla teko pakovoti, nes visgi jos užminkymas nėra įprastas. Be to, pirmą kartą teko minkyti sluoksniuotą tešlą. Jeigu kartais esate darę prancūziškus ragelius, tuomet jums viskas seksis paprasčiau. O jeigu ne, neišsigąskite ir tiesiog pabandykite. Jei net ir nebus tobula, skonis bus vis tiek neapsakomas.

Turbūt kiekvienas virėjas/kepėjas/kulinaras/gurmanas turi savų paslapčių, o ir tą patį receptą mato savaip. Tad aš nebūčiau aš, jei permetusi akimis receptą jo neredaguočiau pirmiausia mintyse, o po to jau prie puodų. Taip nutiko ir šįkart.

Originalo siūlomas kremo receptas net ir man, mėgstančiai visokias "riebybes", pasirodė kiek per riebus ir pieno bei grietinėlės proporcijas tiesiog sukeičiau vietomis.

Ir manau, kad neprašoviau, nes tortas vis tiek gavosi labai labai kremiškas, toks šilkinis, tirpstantis burnoje ir, jei tik nereikėtų tiek laiko žaisti su tešla, turbūt kepčiau jį gana dažnai. Manau, tikrai šią vasarą dar jį kepsiu, nes pas mus namuose bus ilgai lauktas svečias. Tiesa ir aptepimui naudojau ne raudonųjų serbentų uogienę, o naminę aviečių uogienę. Тiko super!

Beje, tiems, kurie klausia, kas saldėsius valgo pas mus namuose, visada atsakau, kad visa šeima. Ir tai tikra tiesa, nes tie saldėsiai paprastai būna tokie gardūs, kad jų nelieka labai greitai. Na... torto užteko porai dienų ir tai jau daugJ

Patarimai:
  • Primenu, kad geras kepėjas žino, kad visus birius produktus reikėtų persijoti.
  • Nepanaudotus kiaušinių baltymus galite atsidėti macarons gamybai.
  • Šilkinis tortas pjaustysis lengviau, jei aštrų peilį pamerksite į karštą vandenį.
 
ŠILKINIS TORTAS
Tešlai
250 g miltų
100 ml vandens
1 v. š. acto
25 g sviesto
žiupsnelis druskos
Sviesto plyta
200 g sviesto
25 miltų
Kremas
0,5 l pieno
200 ml riebios grietinėlės
50 g cukraus
20 g vanilės cukraus
30 g kukurūzų krakmolo
10 g želatinos
2 kiaušinių tryniai
20 ml romo (nebūtinai)
Glajus
100 g cukraus pudros
truputis citrinos sulčių
lašelis vandens
Aptepimui
keli šaukštai naminės aviečių uogienės (galite naudoti ir kitokią) 
  1. Pirmiausiai pasiruoškite tešlą. Į miltus supilkite vandenį, actą, sudėkite minkštą sviestą, įberkite druską ir viską gerai išminkykite. Gautą tešlą įsukite į maistinę plėvelę ir padėkite pusvalandžiui šaltai.
  2. Paimkite sviesto plytai skirtą sviestą ir į jį įminkykite miltus. Suformuokite plytą ir ją taip pat kiškite į šaldytuvą.
  3. Toliau procesas įgauna pačią svarbiausią tašką – į tešlą reikia įminkyti sviesto plytą. Abu gabalai turi būti kieti, bet ne per kieti, kad būtų galima kočioti. Ant stalviršio pasibarstykite miltų ir iškočiokite tešlą storai. Į jos vidurį dėkite sviesto plytą ir ją užklokite iš abiejų pusių tešla, t. y. iš kairės ir iš dešinės. Ir vėl kočiokite pasibarstydami miltais. Užlenkite iki vidurio iš abiejų pusių, o tuomet dar perlenkite kaip knygą. Iškočiokite storą lakštą, uždenkite plėvele ir pusvalandžiui padėkite į šaldytuvą.
  4. Visą kočiojimo procesą pakartokite ir vėl padėkite tešlą pusvalandžiui šaltai.
  5. Tuomet iškočiokite tešlą plonai. Iš iškočioto lakšto turite išsipjauti 2 atskirus lakštus. Kadangi kepiau apvalioje formoje, jos pagrindą ėmiau kaip kontūrą ir pagal jį išsipjoviau lakštus iš tešlos. Jei jūsų formą būtų stačiakampė, reikia iškočioti tešlą taip, kad iš jos gautųsi du stačiakampiai.
  6. Į orkaitę įstatykite verdančio vandens dubenėlį. Lakštus dėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir po vieną kepkite 180° orkaitėje apie 25 minutes.
  7. Kol lakštai vėsta, pagaminkite šilkinį kremą. Želatiną išbrinkinkite šaukšte pieno.
  8. Į dalį pieno suberkite cukrų, vanilės cukrų ir maišydami užvirkite.
  9. Į kitą dalį pieno įmaišykite krakmolą ir supilkite viską į užvirusį pieną.
  10. Pieną nukaiskite, maišydami ištirpinkite želatiną, įleiskite trynius ir supilkite romą. Viską gerai išmaišykite ir puodą pastatykite į ledinį vandenį ir maišant atvėsinkite.
  11. Nelabai standžiai išplaktą grietinėlę išmaišykite į pravėsusį kremą.
  12. Į formą dėkite vieną lakštą, ant jo kraukite visą stingstantį kremą ir dėkite į šaldytuvą porai valandų.
  13. Ant sustingusio kremo klokite kitą lakštą (galite apverstą, bus lygesnis paviršius) ir aptepkite pasirinkta uogiene. Tortą padėkite šaltai.
  14. Pagaminkite glajų: cukraus pudrą gerai išsukite su citrinos sultimis ir karštu vandeniu ir viską užliekite ant marmelado.
  15. Palikite per naktį šaldytuve, o kitą dieną mėgaukitės šilkiniu desertu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą