2013 m. gruodžio 28 d.

Burnoje tirpstantys Raffaello mini torčiukai

Pagaliau pagaliau pagaliau!!! Nuo to laiko, kai kepiau interneto platybėse išgirtąjį Raffaello tortą, kurį tuomet pavadinau tiesiog kokosiniu tortu, nes man visai nepriminė Raffaello, vis audžiau mintį apie Raffaellinius cupcake'us. Na va, ir vėl susidūriau su tuo anglišku žodžiu cupcake... Nu neapsiverčia liežuvis vadinti keksiuku, nes tai nėra keksiukas. Įdomu, kaip mūsų išmanioji lietuvių kalbos komisija nutartų juos vadinti? Aš nuo šiandien juos vadinsiu mini torčiukais :)
 
 
 
Taigi, išbandyti pasitaikė gera proga, nes vyresnėlis išvažiuoja keliom dienom su močiute pailsėti nuo tėvų :D Tad mini torčiukai kelionėje tikrai pravers!

2013 m. gruodžio 23 d.

Šventos Kalėdos jau visai ant nosies :)

Tai ką, mielieji, ar tikitės dovanėlių iš Kalėdų Senio??? Pirmiausiai, gerai apsvarstykite, ar buvote geri šiais metais ir ar jų nusipelnėte... Juokauju, žinoma ;) O Kalėdų Senio laukia visi: tiek maži, tiek dideli, nors ir kaip bebūtų keista...
 
 
 
Meduolių ir meduolinių namelių maratoną baigiau. esu be galo laiminga, kad mano rankų šiluma ir širdies gabalėlis iškeliavo pas jus, kad Kalėdomis kvepiantys kepiniai džiugins Jus ir Jūsų šeimas, artimuosius... Ačiū visiems, kurie išsakėte didžiausius komplimentus ir buvote su manimi. Labai tikiuosi, kad ši tradicija kartosis metai iš metų, o pati idėja įgaus didesnį materialumą... Ne, ne, čia ne apie finansus, čia apie išraišką ;)
 


Na, o pas mus namuose tikrai kvapų nestigo ir nestinga: meduolių geras kalnas, kelių rūšių sausainiai, dailiai sudėlioti dėžutėse, papuošti namai, na ir ryt laukianti nuostabi ramybę nešanti Kūčių vakarienė. O Kalėdų rytą susėsime 4 kartos pas mano močiutę - kas gali būti nuostabiau!!!


Taigi, linkiu, kad šv. Kalėdos atneštų tik džiaugsmą, viltį ir tikėjimą, sujungtų jauną ir seną, suburtų šeimas prie bendro stalo ir... žinoma, kad Kalėdų Senis nepamirštų užsukti į svečius ;)

2013 m. gruodžio 17 d.

Pistaciniai varpeliai su baltojo šokolado glaistu

Kalėdos Kalėdos Kalėdos.... Jaučiu jų alsavimą į nugarą... Tokį stiprų, nenumaldomą, jaukų ir kvepiantį eglute, sausainiais ir, be abejo, meduoliniais nameliais.
 
 
 
Kiek meduolių ir namelių prikepiau per pastarąsias savaites, geriau neklauskite... Tas keistas euforijos jausmas, tapant kiekvieną mažutėlį paryčiais... taip taip, dažnai tai vyksta savo miego sąskaita, bet mano širdis dainuoja.
 
 
 
Taigi, tarp namelių odisėjos, kažkurį savaitgalį spėjau dar prikepti visokiausių sausainukų, kurie dailiai sudėlioti į dėžutes, laukia savo eilės. Be abejo, įdėjų sėmiausi mano mėgstamoje knygoje "Kvepiantys", bet leidau sau šiek tiek paimprovizuoti ir sausainukus gaminti kitokių formų, nei siūlo Daiva. Manau, kad ji nesupyks :) Tiesiog norėjosi vieno kąsnio sausainukų, o mano eglutės forma labiau tinka meduoliams.
 
Ir apskritai Daivos dėka, labai pamėgau vieno kąsnio sausainukus, išpuoselėtus rankomis, tirpstančius burnoje.... norisi dar ir dar ir dar...Turbūt visai būtų smagu pagyventi Austrijoje prieškalėdiniu laikotarpiu, nes kaip ji rašo, austrai tokius sausainėlius kepa tik tuomet, o po to juos pamiršta lygiai vieneriems metams. Sakyčiau, keistuoliai!
 
Na, o dabar grįžkime į Lietuvą. Šiandieną pristatau fantastiškus pistacinius varpelius su baltojo šokolado glaistu. Nesmerkite už foto - šiuo kalėdiniu laikotarpiu jos dažniausiai daromos paskubomis, miltuotomis rankomis ir dar prietemoje :)
 
 

2013 m. gruodžio 9 d.

Meduolinis gruodis arba kaip aš kviečiu Kalėdas


Paskutinėmis dienomis matau tik kepimo skardas, sausainių formelės, glajus, rankos ištisai sukištos į tešlą... Atrodo, nesibaigiantis malonus maratonas, kuris kažkada baigsis. Jau dabar darosi dėl to liūdna... Na, bet neliūdėsiu, o toliau kepsiu kepsiu kepsiu, nes taip smagu dovanoti kitiems savo keptų meduolių, kurie gali būti ir sausainiu prie arbatos, ir eglutės žaisliuku, o taip pat virsti meduoliniu namuku...
 
 
Šiemet kaip niekad laukiu Kalėdų - kvepiančių, baltų, cinamono debesimis, imbiero kalvomis, riešutų upeliais, medaus ežerais...
 

2013 m. gruodžio 5 d.

Greiti pietūs arba vakarienė - kapotos kalakutienos kepsneliai su sėklomis

Štai dar vienas mano receptas, kurį rasite ir žiemos Debesų numeryje. Šis receptas, kaip ir nemažai kitų, vieną dieną gimė besiruošiant pietauti.
 
 
Turėjau kalakutienos filė ir norėjosi pagaminti šiek tiek įdomiau, nei visada. O turint omenyje dar ir mano priekabiai išrankųjį varinę garbanėlę, mėsa turėjo būti patiekta ne malta. Neklauskite, nežinau, kodėl :) Gal čia tokia dabartinė mada pas šešiamečius...

2013 m. gruodžio 4 d.

Namai vis labiau kvepia Kalėdomis

Na va, pagaliau prisiruošiau sulipdyti Kalėdinį namuką, kurio dalys laukė jau kelias dienas.
 
 
Dabar beliks po truputėlį puošti namus ir laukti baltų kvepiančių Kalėdų.
 
 
 
O pas Jus ar jau kvepia Kalėdomis???
 
 

2013 m. gruodžio 3 d.

Pistacinis crème brûlée

Crème brûlée yra Nr. 1 mano mėgstamiausių desertų sąraše. Šį desertą atradau prieš keletą metų ir, turiu prisipažinti, desertinė meilė jam iki šiol gyvuoja!

Na, o per tuos keletą metų teko ragauti crème brûlée tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Nuo pačių idealiausių variantų iki tokių, kurių pabaigti nesinorėjo. Tik nesuklyskite, tie patys blogiausi variantai buvo ragauti ne Lietuvoje, kita vertus, pačius pačiausius, kol nepradėjau gaminti pati, ragavau irgi ne Lietuvoje.
 

 
Šis desertas žavi tuo, kad po traškia karameline plutele slypi švelnus it aksomas kiaušinių ir grietinėlės kremas. Aš tiesiog negaliu neatsispirti šiai viliojančiai pagundai ir visiškai pametu galvą, pamačiusi meniu  du stebulingus žodelius crème brûlée !!! Bet būkite tikri, jei jis nebus pasakiškas, toje maitinimo įstaigoje mano kojos daugiau nebus...

2013 m. gruodžio 2 d.

Pistacine rikota įdaryti obuoliai

Pagaliau ir mane galite rasti Debesyse!!! Taip, taip, ten aukštai aukštai, ant kvepiančio debesies gimsta mano maži kulinariniai šedevrai :)
 
Esu be galo laiminga, įgyvendinusi dar vieną mažą projektėlį. Tai lyg žingsnis pirmyn, lyg plona gijelė kažko didelio link...
 
 
 
O dabar apie obuolius. Ruduo - ne tik vestuvių, kaip senoliai sakydavo, bet ir obuolių metas. Tikrai tikiu, kad ne vienuose namuose kepamas obuolių pyragas, blyneliai su obuoliais, mielinės bandelės įdarytos obuoliukais... O kur dar obuolienė, obuolių sūris... Gardu, net širdis apsalo! Na, ir nesvarbu, kad jau kelios dienos kaip mus užklupusi kalendorinė žiema - obuolių vis dar yra!!!

2013 m. lapkričio 28 d.

II dublis: patobulinti moliūginiai keksiukai

Ketvirtadienio rytas kažkam prasidėjo itin smagiai - moliūginiai keksiukai su moliūgų-apelsinų džemu ir cinamoniniu kreminiu sūriu, puošti karamelizuotais apelsinai!!!
 
 
 
Kadangi pirmieji labai greitai išnyko nuo stalo, o poreikis pakartoti buvo labai didelis, tai norėjosi, kad moliūginiai keksiukai dar būtų gardesnis ir kvapnesni. Visgi artėja Kalėdos ir tų kvapų labai labai norisi!
 
Tad prisiminiau, kad gi neseniai viriau moliūgų-apelsinų džemą... Ir ką jūs manot, jis puikiai tinka šiuose keksiukuose. Tiesiog į iškepusius ir atvėsusius keksiukus įkrėčiau šiek tiek džemo ir skonis jau visai kitoks.
 
 
 
Va tokie, manau, tikrai puikiai tiktų Kalėdiniam stalui ;)
 
 
MOLIŪGINIAI KEKSIUKAI SU MOLIŪGŲ-APELSINŲ DŽEMU IR CINAMONINIU KREMINIU SŪRIU BEI KARAMELIZUOTAIS APELSINAIS
 


2013 m. lapkričio 27 d.

Moliūginiai keksiukai su cinamoniniu kreminiu sūriu

Namuose vis dar karaliauja moliūgas! O kadangi išmonė, kaip jį paruošti, baigėsi, teko panaršyti internete. Na, ir radau, kaip pati tinklaraštininkė Sally sako, fantastišką moliūginių keksiukų receptą.
 
 
 
Taigi, kaupiausi keletą dienų ir pagaliau vakar nutariau kepti moliūginius keksiukus su cinamoniniu kreminiu sūriu. Sudėtingiausia pasirodė su trinti žalią moliūgą, o juk galėjau su šlakeliu vandens kiek pakaitinti ir būtų viskas ėjęsi greičiau. Na bet, šiaip ne taip sutryniau, tešlą užmaišiau rankomis ir į orkaitę.
 

2013 m. lapkričio 22 d.

Skorpioniškas mylimo vyro gimtadienis

 
 
Toks jausmas, kad manęs čia nebuvo amžinybę :) Ir ne todėl, kad sumaniau dingti, bet todėl, kad šiai dienai privalėjau (taip taip, būtent privalėjau) iškepti savo mylimo vyro gimtadienio tortą... ir ne vieną, o netgi 2!!!
 
 
 
Taigi nors mano dalyvavimas Valerijos konkurse baigėsi, tačiau turėjau labai turiningą savaitėlę, mat norėjosi, kad tortai būtų ypatingas. O kaip gi kitaip, juk ir asmuo ypatingas!

2013 m. lapkričio 14 d.

Obuolių maskarponės musas karamelizuotų meduje avižų apsuptyje: III konkurso užduotis

Trečia konkursinė savaitė... man ji labai labai trumpa, nes užduotis buvo paskelbta antradienio vakarą, o jau ryt išvykstu trumpų atostogų... Tad sužinojusi, kad turime paruošti šventinį desertą iš avižų ir obuolių (arkliukams gi jie labai patinka), kiek sumišau ir, atvirai pasakius, norėjau pasuot, nes nemėgstu daryti visko greitai ir neapgalvotai... Galvoje vis sukosi, kad reikia prašyti termino nukėlimo ir Valerijos sutikimą tam gavau, bet... vėlgi esu iš tų, kurie nenori kelti rūpesčių kitiems, tad vakar pradėtas, šiandien baigtas desertas čia :)
 
 
 
Savai improvizacijai, matyt, įkvėpimo pasisėmiau pirmadienį vykusiame 2013 m. vyno ir desertų derinimo čempionate. Pirma mintis buvo, kad obuoliai ir avižos puikiai dera su cinamonu... Visi žino ne vieną puikaus obuolių pyrago receptą, bet gi čia šventė, Naujametis... Tad norėjosi, kažko šventiškesnio, kažko neįprasto iš įprastų ingridientų ir, be abejo, gražiai pateikto. dar galvojau apie obuolius, įdarytus avižomis, bet ne ne, gi ne Užgavėnių susirinkom švęsti. Ir tada prisiminiau granolą, kaip ji kepdama skaniai kvepia...mmm... Ir be abejonės, maskarponės sūris privalomas!!!
 
Kaip tik vos prieš savaitę nusipirkau žiedą formavimui, tad kodėl jo nepanaudojus. Taip ir gimė mintis pagaminti obuolių maskarponės musą, apsuptą karamelizuotų meduje avižų žiedu.

2013 m. lapkričio 10 d.

Lašiša traškia plutele žalioje arbatoje su kokosiniais ryžiais ir brokoliais: II konkurso užduotis

Ir vėl sekmadienis - paskutinė antros konkursinės savaitės diena. O ši savaitė dedikuota žuviai!!! Taigi konkursantai turi pristatyti šventinį pagrindinį patiekalą, kuriame "grotų" žuvis, mat Valerija kažkur išskaitė, kad ateinantys metai - Medinio arklio metai, o arkliuką galima pamaloninti būtent žuvimi ;)


 
Turėjau gerokai pamąstyti, ką čia sukurpus, nes žuvį mėgstu, tačiau neturiu kažkokio ypatingo recepto. Prisipažinsiu, kadangi visi namiškiai jaučiasi komandos nariais dalyvaujant konkurse, tai vyras pametėjo genialią mintį - Jamie Oliver per TV matytas lašišos su žaliąja arbata receptą. Nuorodos į šį receptą pateikti negaliu, mat internete man nepavyko jo rasti, o gaminau iš atminties, vadinasi, kaip visada improvizuodama.

2013 m. lapkričio 7 d.

Keksiukų formoje keptas kišas su kalakutiena ir pievagrybiais

Nesaldžius pyragus gaminu tuomet, kai reikia greitai ir nesudėtingai :) Paprastai, kai nėra didelių pageidavimų ir norų. Taigi, vakar kaip tik buvo tokia diena, kai pagalvojau - bus vakarienei pyragas su kalakutiena ir pievagrybiais. Bet kol minkiau tešlą, atėjo dar geresnė mintis - galiu iškepti mini kišus keksiukų formoje.
 

 
Kišiukai gavosi fantastiški, ne sausi, labai lengvai išsiėmė iš formos, o ir nereikėjo nieko pjaustyti, tiesiog įkrauti lėkštėn kiekvienam po gražų mažą apvalutį pyragėlį :)

2013 m. lapkričio 6 d.

Cannelés de Bordeaux: 10 kepimo kartų įvertinimas

Šiandien kepdama CANNELÉS DE BORDEAUX supratau, kad mintyse jau turiu šiokį tokį jų kepimo patirties įvertinimą. Be abejo, 10 kartų, tai ne 100 ar 1000, bet tikiuosi, kad kažkada bus ir tiek.
 
 

Kaip dažnai nutinka, bandant pirmą kartą tikriausiai suveikia pirmoko efektas ir viskas pavyksta puikiai, o vėliau pradeda kilti nemaža klausimų. Taip nutiko ir man. Turiu paminėti, kad tešlos nekeičiau, tik vis bandžiau ir bandžiau atitaikyti jų kepimo būdą ir laiką. Taigi receptas tas pats, o visa kita kiek kitaip.
 
Ir kas gi man nepatiko - kadangi naudoju silikoninę kepimo formą, pyragaičiai, esantys centre, kepė lėčiau. O recepto, kurį naudoju originale buvo nurodyta pastovi kepimo temperatūra - 230 laipsnių, kuriuos sumažinau iki 210 laipsnių.
 
Visgi po paskutinių bandymų, nutariau paieškoti daugiau informacijos su savo turimomis prancūzų kalbos žiniomis. Ir ką jūs manote - pasirodo prancūzai jas kepa kiek kitaip - pradžioje 5 minutėms kiša į 270-250 laipsnių orkaitę, o po to sumažina karštį iki 180 laipsnių ir kepa dar apie 1 valandą. Bent teoriškai man tai patiko labiau, o praktiškai irgi šiandien išbandžiau. Na, valandos gal mažoka, bet toks metodas, mano nuomone, geresnis.
 
 
Na, o abejingų šiandien keptosioms Cannelés de Bordeaux šeimoje nebuvo!!! :)))

2013 m. lapkričio 5 d.

Apelsininis moliūgų džemas

Aną savaitę dovanų gavau du gražuolius moliūgus. Iš karto apsidžiaugiau, nes mažoji puikiai valgo košes su moliūgais, o atėjus šaltajam metų periodui gaminsiu vėl moliūgienes, bet... pradėjusi pjaustyti supratau, kad iš karto viso nesudorosim, tad dalį užšaldžiau, o iš kitos puselės nusprendžiau išvirti Kalėdomis kvepiančio moliūgų džemo.
 
 
 
Džemas gavosi nuostabiai kvapnus, ne per saldus ir, netgi sakyčiau, pranoko mano lūkesčius! Jį verdant namuose nusidriekė apelsinų, cinamono ir gvazdikėlių šleifas.

2013 m. lapkričio 3 d.

Karamelinis kavos tortas

Visą savaitę, nepaisant minčių apie pomidorinę konkursinę užduotį, galvoje sukosi "karamelė karamelė, karamelinis tortas..." Ir kad kas nors pasakytų, kodėl?! Na, vienas galimų atsakymų galėtų būti tai, kad praeitą savaitgalį pagaliau įsigijau naują 20 cm skersmens tortinę  formą ir, be abejo, magėjo ją išbandyti. Na, o kita priežastis - tortų niekada nebus per daug, ar ne?! Bent jau man...

 
 
Ilgai svarsčiusi ir naršiusi po visagalį internetą, supratau, kad visgi geresnio biskvito už Snickers torto biskvitą nerasiu. Tiesa, darbo eigoje jį patobulinau ir manau, kad gavosi dieviškas karamelinis biskvitas. Ir su kepimo milteliais jis visgi geriau iškilo nei su soda, tad sugebėjau supjaustyti net 5 lakštus.
 

2013 m. lapkričio 2 d.

Pomidorai Tres amigos: pirmoji konkurso užduotis

Na, ir savaitėlė - tikras pamišimas!!!

Dviems dienoms "pabėgau" iš atostogų į darbą, palikusi savo mažąją Sofiją Mariją pirmą kartą taip ilgai be savęs. Pagalvosit, kad esu išprotėjusi ir.. nemeluosiu, tikrai esu šiek tiek crazy. Kaip pati manau, turiu palaikyti pastovų adrenalino kiekį kraujyje, nes kitaip saulė ne taip skaisčiai šviečia. O ir buvo be gali smagu pasitikrinti, kiek aš vis dar esu verta darbinėje aplinkoje ir... nemeluosiu, rezultatu esu patenkinta. Visiems skeptikams galiu drąsiai sakyti, kad moterys nepraranda kvalifikacijos augindamos vaikus, jei tik to pačios nenori.
 
Grįžusi atgal į realybę vidury savaitės prisiminiau, kad gi... KONKURSAS laukia... Tad paknopstom ieškojau temos, o ji - pomidorai. Pomidorai, tai pomidorai. Tiesa, bendroji tema visiems receptams - Kalėdos... ufff...
 
Pora dienų apmąstymų, dėliojimų mintyse, ant popieriaus ir gimė kažkas paprastai nepaprasto. Buvau įsitikinusi, kad konkurse gali dalyvauti tik originalūs receptai, tad nė minties nebuvo naršyti internete. Tai ką pristatysiu, mano idėja nuo pradžios iki galo.
 
 
 
O pristatau vyšninių pomidorų užkandėlę - Tres amigos. Tres amigos (isp.) reiškia trys draugai. Trijų draugų idėja lėkštėje gimė prisiminus tas dvi dienas darbe (ne veltui pradėjau nuo jų), o tiksliau - oficialią vakarienę ir jos metu patiektą vieną iš užkandžių - 3 pyragėlius su skirtingais įdarais. Todėl pamaniau, kad trijų pomidorų su skirtingais įdarais draugystė galėtų būti idealus užkandis, kurį būtų galima patiekti tiek kiekvienam svečiui individualiai, tiek bendroje lėkštėje.

2013 m. spalio 26 d.

Meksikietiška vakarienė

Vakar turėjom vieną fantastiškiausių vakarienių namie. Meksikietišką virtuvę dievinu panašiai kaip ir italų, o gal net labiau, nes mėgstu pikantišką aštrumą, avokadus, tortillas, bet... visiškai nemėgstu tekilos!
 
Dar bevaikštant parduotuvėje, nutarėm, kad vakarienei bus tortillas su guacamole padažu ir vištiena kukurūzų apvalkale.
 
Galiu pasakyti, kad tai vienas greitų vakarienių receptų ;) Viskas paprasta, greita ir labai labai skanu!!! Beje, visiškai tiktų ir draugų pasisėdėjimui. O mes valgėm ir vis laižėm pirštelius... ech... reikės būtinai pakartoti ;)
 
 
 

2013 m. spalio 23 d.

Karamelizuoti apelsinai

Kaip visada, namie "mėtosi" bent keli apelsinai... Pati nesu citrusinių vaisių gerbėja, tačiau turiu kelis padėjėjus juos nuperkant!!! O po to jie guli oranžiniais pilveliais į viršų ir tyliai laukia, kol kas nors susipras nusilupti ir suvalgyti... Jau senokai išmokau, kad mano vyrai vaisius valgo tuomet, kai juos padedi po nosimi arba įkomponuoju į kokį nors desertą, pyragą ir pan.
 
 
Taigi, žiūrėjau žiūrėjau į tuos apelsinus ir nutariau, kad reikia man karamelizuotų apelsinų. Dievinu save už tokias netikėtas mintis! Kadangi šį gėrį ir grožį gaminau pirmąkart, tad nusprendžiau visų nenaudoti - prigriebiau tik 2. Turiu pastebėti, kad manieji buvo iš didesnių, priešingu atveju, būčiau supjausčiusi visus 3.

2013 m. spalio 22 d.

Riešutinės širdelės su švelniu morengu

Namai kvepia riešutais ir cinamonu... Man patinka tas jaukumo kvapas ir jausmas!!! Tai dar vienas kūrinys iš knygos Kvepiantys. Kaip visada, viskas paprasta, nesudėtinga, bet fantastiškai kvapnu ir gardu!!! Niekaip negaliu sustoti ragauti riešutines širdeles...
 
 
 
Riešutinių širdelių gamybai reikalingi vos keli ingridientai, tačiau jas valgyti galėsite ne visai iš karto - paruošti sausainėliai turi pastovėti per naktį ir tik tuomet būti kepami. Tiesa, knygoje šiuos sausainius rasite visai kitu pavadinimu ir kitos formos, tačiau kas sakė, kad reikia būtent taip juos ir gaminti. Man norėjosi širdelių, kurios gali būti puikiu Kalėdų stalo akcentu, simbolizuojančiu meilę, darną ir ramybę!

2013 m. spalio 21 d.

Konkursai konkursai...

Na va, pagaliau mano dievinama saldėsių kūrėja Valerija iš Cukerkos paskelbė konkursą!!!



Taisyklės surašytos, prizai aiškūs, noro yra, nemažiau ir... baimės!!! Žinant Valerijos sugebėjimus, bus nelengva. Na, bet jei atvirai, nugalėti tikrai nesitikiu. Tiesiog realiai vertinu situaciją. Gal labiau vedama smlasumo dalyvauju, norėdama pažiūrėti, ar bent pirmą etapą praeisiu... Na, o jei nepraeisiu, bus proga išsikepti kokį neragautą tortą ir ta proga pasikviesti draugų.
 
Visgi jau dabar baisiai smalsu, su kuo bus valgoma pirmoji užduotis???? Taigi laukiam, o pirmieji konkursiniai darbai turės būti pateikti jau lapkričio 3 d.
 
 
 
 
 

2013 m. spalio 17 d.

Medumi kvepiantys moliūginiai rageliai

Ciklas "Kvepiantys" tęsiasi... na negaliu aš be tos knygos...va nekepiau ilgokai, turbūt pora mėnesių iš jos ir rankos pačios tiesėsi... Vos atverčiau, akys užkliuvo už moliūginių ragelių (kaip tik buvau prisimalusi moliūgų sėklų, tad dvejonės, ką kepti, išgaravo).
 


Namai kvepia medumi... Nepatinka man medus, labai nepatinka. Negaliu kabinti jo šaukštais, kaip mano sūnus, ir valgyti vieno. Net nupurto nuo tos minties. Kartais apninka mintis, negi ir potraukiai tam tikram maisto produktui gali būti paveldimi. Jei taip, vadinasi, čia jau senelio nuopelnas.
 
Tiesa, labai dažnai marinuoju mėsą su medumi, ir kepiniuose medus man skanu. Svarbu, ne grynas!!!

2013 m. spalio 15 d.

Keistosios Cannelés de Bordeaux

Pirmą kartą Cannelés'ių paragavau ne taip ir seniai, prieš gerus pusantrų metų. Turėjau garbės kartu su keliomis kolegėmis 2012 m. kovo mėnesį stažuotis Bordeaux, kad bent kiek įvaldyčiau mistiškąją prancūzų kalbą.

Manot, pavyko J Je ne sais pas J O jei rimtai, manau, kad ne, bet jos pagrindai dabar man padeda mokytis ispanų kalbos J 

Taigi, savaitė praleista Bordeaux mieste buvo nuostabi: mus apgyvendino pas labai mielą ir jaukią solidaus amžiaus prancūzų šeimą (buvusi medicinos sesutė ir karininkas), kurie mumis taip rūpinosi, kad net buvo kažkiek nejauku.

Kiekvieną dieną jautėme rūpestį mumis: ar mes pavalgę, ar visko užtenka, nuostabi vakarienė iš 3 dalių, ne 4, jei turėsime omeny ir sūrių stalą (o kaip be jų Prancūzijoje!!!)... O dar oras pakliuvo fantastiškas...o kokie mergaitiški vakarai buvo...tiesiog gera prisiminti :)

 
Eilėraščių nacionaline kalba diena mokykloje
Tiesa, vieną dieną, visai atsitiktinai kalbos kursuose sutiktos lietuvės dėka buvome nugabentos pažiūrėti ir be abejo įlipti į pačią aukščiausią kopą Europoje - Dune du Pyla. Ir niekas mūsų neklausė, ar norime - buvo pasakyta, kad tai tiesiog tobula proga pamatyti šį grožį.
 
Dune du Pyla, Archachon 
Na, o dabar arčiau Cannelés de Bordeaux. Prisipažinsiu, nebijodama būti nulinčiuota, kad kartą pietums mielosios šeimininkės įdėtą Cannelé atidaviau, berods, kažkuriai kolegei. Nu nepatiko man baisiai tas reikalas. Atidaviau ir pamiršau, o prisiminti teko jas turbūt po kokio gero pusmečio, kai vienoje kavos tiekimo įstaigų mano vyras prie kavos puodelio paprašė kanelės. Hmmm... pagalvojau, na na, kaži valgys, ar ne J O jis valgė ir vis kartojo, kaip skanu, nuostabu ir t. t. Va tada ir nutariau, ok, rasiu receptą, nusipirksiu formą ir kepsiu kepsiu - gis viskas dėl brangiausiojo.

2013 m. spalio 14 d.

Burokėlių, brinzos ir kedrų riešutų salotos

Šios salotos yra jau mano gamintų Keptų burokėlių ir brinzos salotų variacija. Sakyčiau, gan vykusi ;)


Kai aną savaitgalį laukėme svečių, net nedvejojusi pasiūliau vyrui tiekti šias salotas užkandžiui. O jo pasiūlymas panaudoti iš Kazachstano į mūsų namus atkeliavusius kedro riešutus, man pasirodė labai intriguojantis ir netikėtas... Nepagalvojau, kad jie visai tobulai čia tiktų, o salotoms suteiktų šiek tiek pikantiškumo.

2013 m. spalio 8 d.

Baltosios meilės pyragas

Jau senokai norėjau pasidalinti mano seniausiu receptu, tik turimos foto buvo tokios nekokios, akd teko laukti rudens, nes šis receptas - Baltosios meilės pyragas - man siejasi su rudeniu :)
 
Iš kur mano receptų knygelėje atsirado Baltosios meilės pyragas jau nepamenu. Jis bene buvo pirmasis kepinys, kurį kepiau niekieno nepadedama, ir, jei gerai pamenu, tai nutiko dar mokyklos laikais. Gal ne veltui ir pavadinimas šio pyrago toks skambus, nes mokykla daugeliui siejasi su pirmąja meile, tokia tyra, nesumeluota, amžina....
 
 
Kartą jį kepiau dovanų mūsų draugams Lianai ir Maksui kaip jaunavedžiams. Tą vakarą pyragą ragavę svečiai sutartinai kartojo, kad pyragas laaaaabai skanus, o nuo stalo dingo ypatingai greitai... Tiesiog pats geriausias įvertinimas šeimininkei :)
 

2013 m. spalio 2 d.

Modifikuotos nuostabiosios Jamie Oliver'io cezario salotos

Cezario salotas mėgstu be galo be krašto. Net ne tai, kad mėgstu, bet dievinu. O jei dar pašlakstytos tokiu padažu, nuo kurio liežuvis burnoje šokinėja, tuomet tikra pasaka.
 
Pirmą kartą jas gaminti namuose mintis kilo, pamačius ekrane tai darant Jamie Oliverį. Dievinu jo sugebėjimą viską nusakyti ir padaryti taip, kad žiūrovas net per stiklinį (šiai laikas kristalinį :)) ekraną sugebėtų užuosti kvapus, pajusti skonius... Taigi, tą kartą jo Cezario salotos mane užbūrė, o juolab, kad anot Jamie, jas galima padaryti vos per 15 min. Mes gi visi skubam, o laiko mažėja ir mažėja....
 

2013 m. rugsėjo 30 d.

Kokosinis karamelinis tortas... 8 mėnesių proga

Mūsų mažajai Sofijai Marijai jau...dar tik...netgi 8 mėnesiai!!! :) Oi, tik nepagalvokit, nesu tiek pakvaišusi, kad švęsčiau kiekvieną vaiko mėnesį. To nedariau su sūnumi, to nedarau ir dabar. Esu įpratusi tiesiog kiekvieną mėnesį padėkoti už dar vieną žingsnelį į priekį be ligų ir nelaimių. O tai ir yra tikroji laimė :)
 
Taigi, kodėl šis mėnesiadienis kitoks. Taip gavosi netyčia. Na, gerai gerai, gal šiek tiek tos tyčios yra, bet viskas slypi tik tyčinėje torto gamyboje. Kitaip sakant, reikėjo preteksto kepti tortą. Na, ir jį radau. Šį kartą nusprendžiau išbandyti interneto platybėse išgirtąjį Rafaelo torto, juolab, kad be galo be krašto mėgstu Rafaelo saldainius. Nors jo receptai puslapis nuo puslapio skiriasi, visgi pasirinkau, mano požiūriu, patikimiausią - Cukerkos receptą.
 
 
Biskvitas iškepė nuostabių nuostabiausias. Tikrai!!! Netgi pranoko visus mano lūkesčius. Kai pamačiau jį iškepusį mano torto formoje, netyčiom pagalvojau, kad mažesnėje net nebūtų tilpęs - naudojau 26 cm formą. Beje, biskvitą kepiau iš vakaro, kad jis spėtų visiškai atvėsti ir susistovėti. Sugebėjau supjaustyti į 4 sluoksnius be didelių pastangų. O jau tas neišpasakytas jo purumas...

2013 m. rugsėjo 28 d.

Braškių musas su maskarponės sūrio kremo kepurėle

 
 
Rugsėjo pabaiga, o pasirodo, vis dar galima nusipirkti BRAŠKIŲ ir netgi lietuviškų!!! :) tad nedvejodama jas čiupau, nors neturėjo nė žalio supratimo, ką gaminsiu... Kadangi minčių namuose gerų irgi nekilo, pagalvojau, ai...lai bus braškių  želė, nors gavosi panašiau į musą (putėsius). O kadangi šaldytuve dar ir maskarponės sūrio indelis pasislėpęs pūpso, tai papuošiu maskarponės sūrio kepurėle. Taigi... braškių musas su maskarponės sūrio kepurėle :)

2013 m. rugsėjo 18 d.

Vietnamietiški Frühlingsrollen

Aną savaitę bevartant savo senąją receptų knygą pageltusias lapais ir ieškant mokyklos laikų varškės apkepo recepto (buvo jau nekepusi visą galybę laiko, bet apie tai kitą kartą), akys užkliuvo už dailia rašysena vokiškai prieš gerą dešimtmetį surašyto Frühlingsrollen recepto su pastaba skliausteliuose - vietnamietiškas patiekalas (daug vėliau sužinojau, nei šis receptas buvo užrašytas, kad šis patiekalas veikiau turėtų būti vadinamas azijietišku, mat plačiai paplitęs visoje Azijoje). Ech, pamaniau, senokai namie juos bedariau ir visą savaitę seilės tysdavo vien apie juos pagalvojus. Bet žinodama, kad tai ne minutės ir ne pusvalandžio reikalas, skaniąją vakarienę pasilikau šeštadienio vakarui.
 
 
Taigi, Frühlingsrollen arba Spring rolls arba Pavasariniai suktinukai mano receptų knygoje atsirado dar 2001 metais, kai turėjau galimybę pastudijuoti viename gražiausių Vokietijos miestelių Münsteryje. Viskas, kas susiję su tais 2001-2002 m. mane be galo jaudina, nes tie metai buvo ypatingi man, provincijos mergaitei, turėjusiai daugybę reikalingų ir nelabai kompleksų, varžymųsi, gimusiai ir augusiai Sovietinėje imperijoje... Tai buvo laikas, kuomet sugebėjau bent kiek įkvėpti pasitikėjimo savimi, užsiauginau sparnus, kurie lig šiol mane skraidina, o tuomet išmoktos gyvenimo pamokos praverčia iki šiol.
 
Taigi, grįžtant prie Frühlingsrollen recepto - jį man padiktavo viena vietnamietė, su kuria kartu krimtome rimtuosius mokslus ir dar po paskaitų dirbome "rimtojoje" bibliotekoje (beje, ten buvo mano pirmieji pačios uždirbti pinigai ir netgi markėmis, o pusmečio jau ir eurais). Peržvelgusi receptą akimis, prisiminiau save tuomet jį užsirašinėjančią - kai kurių produktų (pvz., Glass Nudeln) niekaip negalėjau suvokti, nes pas mus jų gal ir nebuvo, o jei ir buvo, tai ne visi namie gaminantys apie juos žinojo, nes rytietiška virtuvė dar tik skynėsi kelią į mūsų skrandžius; o kai kurie netgi privertė nusišypsoti, pvz., natriogliutomatas arba kitaip skonio stipriklis :)
 
I-asis įdaras

2013 m. rugsėjo 12 d.

Pilno grūdo bananiniai-maskarponės keksiukai

Kai šventinis tortas pagaliau buvo pribaigtas, rankos jau kilo naujiems darbams. Norėjosi kažko saldaus, greito ir kad nereiktų kokio ingridiento bėgti parduotuvėn. Žiū, keli bananai, pusė indelio maskarponės... Hmmm... keksiukai, keksiukai, keksiukai... Tik kokie?! Na, žinoma, bananiniai, nes juos kepant namuose tvyro toks nepakartojamas aromatas!!!
 
Pasitelkiu visiems gerai žinomą google'o pagalbą ir randu bananinius maskarponės keksiukus. permetu akimis receptą ir akimirksniu jį koreguoju, o burnoje, rodos, jau jaučiu jų skonį. Ech, ta vaizduotė lyg nepažabota laukų mergaitė...
 
 
Na ir kimbu į darbą: viską greitai greitai sumaišau, pašaunu orkaitėn ir laukiu :) Tešlos užmaišymui prireikė vos 10 min. Jei mano mažoji Sofija Marija būtų buvusi kantresnė ir leidusi viską greičiau atllikti, tai patikėkite, nereikėtų nė tiek.

2013 m. rugsėjo 10 d.

Kvapniosios avietės

Anądien turėjome aviečių, tačiau vis niekaip nepavyksta priversti namiškius valgyti uogas žalias. Tad bijodama, kad netektų jų išmesti, pagalvojau, kad lai bus ir vėl želė. Ją tai jau tikrai visi valgys.
 
Kaip nutariau, taip ir padariau. Na ir aviečių želė derinau su pieniškąja, man skaniausiąja.
 
 
Tai greitas būdas nustebinti save ir artimuosius, o gal net ir svečius! Daugiausiai laiko užims aviečių sutrynimas ir perleidimas per sietelį, jei nepageidausite aviečių sėklyčių želėje.

2013 m. rugsėjo 8 d.

Geležinės vestuvių metinės

Besibaigianti savaitė buvo tokia intensyvi, kad jau senokai tokią beturėjau. Ne tik nuskambėjusi rugsėjo 1-oji, vyro komandiruotė į Rytus, bet ir savaitės pabaigoje laukianti mūsų šeimos šventė - geležinės vestuvių metinės!!! TAI YRA ŠIANDIEN - RUGSĖJO 8-ĄJĄ!!!

 
O kur dar netikėtas maisto tinklaraštininkų internetinio žurnalo "Debesys" pasiūlymas sudalyvauti Vyno klubo organizuotoje Henri Bourgeois vyno degustacijoje. Be abejo, po to sukurpiau šiokį tokį reportažą, o kai kuriuos vynus planuoju įtraukti į šeimos vyno rūsį, be abejo, pasitarus su savo someljė :)
 
Taigi didžiajai mano ir vyro šventei artėjant, kurpia planą - išsikepti tortą dengtą su mastika. Sakysit, na ir kas čia tokio. O aš atsakysiu, kad visgi tai labai daug. Visų pirma, niekada nesu kepusi rimto torto (maskarponės ir putėsių čia nesiskaito). Antra, apie mastiką žinau nei daug, nei mažai - tik tiek, kad ji labai populiari tortų puošyboje ir ją prisijaukinus galima padaryti daug visko nuostabaus. Na, bent jau mano dievukas šioje srityje - Buddy Valastro - tai tikrai sugeba kurti šedevrus! Ir... čia visos žinios baigiasi.
 
Bet, kaip žinia, užsispyrimo man netrūksta, tad vizija buvo sukurta - kepsiu populiarų ir daugelio maisto tinklaraštininkų kepamą Snickers tortą, dengsiu baltą mastiką, puošiu dideliu raudonu "bantiku" ir raudonomis širdelėmis. Esu raudonos spalvos fanė, netgi mano vestuvinė suknelė prieš 6 metus buvo ryškiai raudona :)
 
Biskvitas didesnių problemų nesukėlė: tešla užsimaiše puikiai, iškilo orkaitėje taip pat, supjaustyti nebuvo sunku. Surinkimas irgi neprivertė smarkiau prakaituoti. Na o puošybą ir dengimas mastika...nebuvo taip sunku, kaip tikėjausi, bet visgi...reikia nemažai praktikos, kad viskas būtų tobula tobula. Tiesa, tiek torto receptą, tiek mastikos masės gaminimą "pasiskolinau" iš mano lietuviškosios guru tortų kepime ir dekoravime - Valerijos iš Cukerkos. Receptą rasite čia. Torto receptūroje įvyko keletas pakeitimų, bet apie tai apačioje pateikiamame recepte.
 
 
 
Ir dar šiek tiek apie puošimą mastikos mase - papuošimus dariausi keletą dienų prieš, kad sutvirtėtų. Pirmą kartą užminkiau per kietą mastikos masę, o raudonos spalvos neišėjo išgauti, nes ir, anot Valerijos, ji viena iš tų, kurios sunkiai pasiduoda.